R. Karbauskiui jau laikas panikuoti: žmonės „valstiečiais“ nebetiki

Per pastaruosius du mėnesius „valstiečiai“ išbarstė pusę turėto palaikymo ir iškrito iš palankiausiai vertinamų partijų trejetuko.

Spalio mėnesį vykusios apklausos duomenimis, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią Lietuvos gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Šiai partijai palankumą deklaravo 15,6 proc. rinkėjų. Prieš mėnesį tokių buvo beveik 2 procentiniais punktais daugiau – 17,5 proc.

Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ spalio 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenys, kiek daugiau nei dešimtadalis apklaustų gyventojų balsuotų už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP). Gintauto Palucko vadovaujamus socialdemokratus šiuo metu palaiko 12,5 proc. piliečių. Prieš mėnesį LSDP palaikymas siekė 11,6 proc.

Trečioje reitingų lentelės vietoje atsidūrė Darbo partija. Viktoro Uspaskicho vedamus „darbiečius“ teigia palaiką 9 proc. rinkėjų. Rugsėjo mėnesį šios partijos palaikymas siekė 5,7 proc.

Į rekordines žemumas nusiritusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) vos su 7 proc. rikiuojasi ketvirtoje vietoje. Per pastaruosius du mėnesius šios partijos palaikymas sumažėjo kone perpus – rugpjūčio mėnesį „valstiečių“ palaikymas siekė 14,6 proc. Tuo tarpu prieš mėnesį R. Karbauskio vedamai partijai paramą deklaravo 11 proc. rinkimų teisę turinčių gyventojų. Tad įsibėgėjančių diskusijų dėl 2020 m. biudžeto fone gausiausios valdančiosios partijos reitingas per mėnesį smuktelėjo 4 proc.

Toliau su 4,6 proc. palaikymu rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (prieš mėnesį palaikymas siekė 3,4 proc.), Liberalų sąjūdis (palaikymas siekia 4,4 proc., prieš mėnesį buvo – 3,8 proc.). Beveik trimis p.p. sumažėjo iš valdančiosios daugumos pašalintos Tvarkos ir teisingumo palaikymas. Šiuo metu šią partiją remia 3,1 proc.

Už „tvarkiečių“ nugarų rikiuojasi Lietuvos centro partija. Šiuo metu ją palaiko 2,6 proc., prieš mėnesį prisipažįstančių, kad balsuotų už Naglio Puteikio vadovaujamą partiją buvo 2,3 proc.

Mažiau nei po 2 procentus respondentų ketino balsuoti už Laisvės partiją (palaiko 1,8 proc., prieš mėnesį buvo 2,3 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo partiją (atitinkamai 1,6 proc. ir 1,5 proc.) bei Artūro Zuoko pirmininkaujamą Lietuvos laisvės sąjungą (1,5 proc. ir 2 proc.).

Antrą mėnesį iš eilės gausėjo gyventojų, dar neapsisprendusių, kam galėtų atiduoti savo balsą. 36,3 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuotų.

Sociologė: „valstiečiams“ sunerimti jau vėlu

Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė, vertindama partinių reitingų tendencijas, užsimena, kad apie pergalę 2020 m. Seimo rinkimuose kalbantiems „valstiečiams“ reikėtų ne tiek analizuoti padarytas klaidas, kiek skelbti paniką partijoje. Ekspertės manymu, akivaizdu, kad „valstiečių“ silpnėjimas tapo tendencija, tad, pabrėžė ji, sunku tikėtis, kad net nurimus aistroms dėl biudžeto ar vykstančių kovų Seimo valdyboje situacija galėtų pasikeiti.

„Sunerimti jau yra vėlu, reikėtų dabar kelti paniką, nes tai nėra vieno priimto sprendimo rezultatas, tai nebėra reitingo pašokinėjimas. Kritimas tapo tendencija. Galima sakyti, kad po rinkimų „valstiečiai“ išbarstė visą turėtą bazę“, – Eltai komentavo R. Ališauskienė.

„Tai lėtinės, o ne ūminės ligos diagnozė. Jeigu būtų ūminis nusivylimas, jau kitą mėnesį populiarumas greičiausiai grįžtų, tačiau nusivylimo didėjimą stebime jau kurį laiką, „valstiečių“ palaikymas mažėja“, – sakė ji.

Pasak R. Ališauskienės, artimiausios perspektyvos susigrąžinti turėtas pozicijas neatrodo viltingai. Valdančiųjų iniciatyvos, įvedant naujus mokesčius, teigė ji, gali lemti paslaugų bei prekių kainų didėjimą. Jei taip nutiktų iš tikrųjų – „valstiečių“ laukia dar vienas palaikymo mažėjimo etapas.

Sunerimti jau yra vėlu, reikėtų dabar kelti paniką, nes tai nėra vieno priimto sprendimo rezultatas, tai nebėra reitingo pašokinėjimas. Kritimas tapo tendencija.

„Jei priims mokestinius pakeitimus, viskas atsilieps jau pirmąjį 2020 m. pusmetį. Ir automobilių registracijos mokestis, ir bankų bei prekybos centrų... Apie juos žmonėms dabar teoriškai aiškinama, kas gali būti. Bet jei per pirmą ketvirtį visuomenė pamatys, kad kainos pakilo, tuomet antra reitingų kritimo banga užklups iškart po to, kai pasijaus kišenėse, greičiausiai pavasarį“, – sakė R. Ališauskienė, neabejodama, kad valdančiųjų oponentai tai sieks tik dar labiau išryškinti.

„Kainos, socialinė politika, atskirtis yra pačios aktualiausios temos“, -–pabrėžė „Baltijos tyrimų“ vadovė.

Analizuodama „valstiečių“ reitingų smukimo priežastis R. Ališauskienė pabrėžė, kad, ko gero, viena pagrindinių to priežasčių yra protesto elektoratas, kuris ir atvedė į valdžią „valstiečius“.

„Valstiečių ir žaliųjų problema yra tai, kad jų rinkėjas nebuvo tas, kuris renkasi programą ar ideologiją sąmoningai. Tai mažina ir ištikimų rinkėjų, balsuosiančių bet kuriuo atveju, gretas. „Valstiečiai“ tokių turi labai mažai. Jų sėkmę nulėmė atsitiktiniai rinkėjai, kurių didelės dalies pasirinkimą sąlygojo protestavimas prieš kitas partijas. Kitaip tariant, jie nesirinko „valstiečių“ dėl to, kad ši partija jiems būtų artima“, – teigė sociologė.

Šiuo atveju, kalbėjo ekspertė, geriausiai vertinamų partijų trejetuke atsidūrę „darbiečiai“ perviliojo ar susigrąžino elektoratą iš LVŽS.

„Darbo partija daugiausiai rinkėjų atsikanda būtent nuo „valstiečių“. Jie turi nemažą augimo potencialą. Todėl pas juos daugiausiai ir numigruoja. Galbūt Tvarka ir teisingumas galėjo perimti dalį rinkėjų, bet pakeliui ši partija tiesiog subyrėjo“, – sakė R. Ališauskienė.

Tuo tarpu konservatoriams, teigė sociologė, kol kas šviečiasi palankiausias rinkimų 2020 m. scenarijus. Jos nuomone, stebint socialdemokratų populiarumo tendencijas, labai tikėtina, kad kitąmet vyksiančiuose rinkimuose būtent jie su konservatoriais ir galėtų atsiriekti gausiausias rinkėjų dalis.

R. Karbauskis reitingų nesureikšmina

R. Karbauskis nesureikšmina, kad naujausi partijų reitingai rekordiškai nepalankūs jo vedamai partijai. Pasak politiko, jis į skelbiamus reitingus net nežiūrintis, nes disponuoja savarankiškai užsakytų tyrimų duomenimis.

R. Karbauskis linkėjimus siunčia ir visuomenės apklausas atliekančioms kompanijoms, užsimindamas apie sutartis, kurias, esą jos sudaro su kai kuriomis partijomis.

Mes jau seniai nebežiūrime tų reitingų, kuriuos daro kažkokios kompanijos, mes patys užsisakome apklausas, mes žinome situaciją.

„Mes jau seniai nebežiūrime tų reitingų, kuriuos daro kažkokios kompanijos, mes patys užsisakome apklausas, mes žinome situaciją, suprantame į ką visuomenė reaguoja“, – sakė R. Karbauskis, pabrėždamas, kad skirtingų nuomonės apklausų įmonių pateikiami partijų reitingai tarpusavyje skiriasi. Kartu politikas nepraleido progos kreiptis į apklausas atliekančias kompanijas.

„Belieka tik palinkėti, kad apklausų kompanijos mažiau sutarčių sudarinėtų su partijomis, apie kurias klausia“, – linkėjimus siuntė „valstietis“

R. Karbauskis pasidalino ir rezultatais, kuriuos gavęs, pasak jo, iš „valstiečių“ iniciatyva užsakytų apklausų.

„(Apklausos – ELTA) rodo, kad mes esame labai stipriai kritikuojami, rodo, kad jie labai stipriai reaguoja į įvykius, kurie yra susiję su visais tais dalykais Seime. Klausimas vienas, tikri reitingai paaiškės po rinkimų. Rinkimų rezultatai ir bus reitingai“, – kalbėjo politikas.

Apklausa vyko 2019 m. spalio 15-29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 121 atrankos taške. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.