Prezidentūra: tai yra labai griežtas sprendimas

Pastarosios galimybės interviu BNS neatmetė paskirtasis vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.

„Naujasis ministras mato problemą ir siūlo sprendimą, tačiau mes suprantame, kad tai yra labai griežtas sprendimas, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė. – Išbandykime dar visas įmanomas priemones iki šio sprendimo. Galbūt kitos priemonės suveiks ir tokio sprendimo nebereikės.“

M. Katelynas irgi teigė, jog tokios kontrolės imtis nenorėtų, bet taip gali atsitikti, jeigu kiti būdai suvaldyti migracijos srautams neveiks.

Galbūt kitos priemonės suveiks ir tokio sprendimo nebereikės.

Prezidento patarėja antradienį sakė, kad antrinės neteisėtos migracijos iš Latvijos problema yra tapusi aktualesne šiemet. Anot A. Skaisgirytės, Latvijos sieną migrantams „akivaizdžiai lengviau nelegaliai kirsti“.

Lietuva taip pat yra nusiuntusi pareigūnų į Latviją padėti šaliai dorotis su migracijos srautais.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba antradienį pranešė, kad Lietuvos pasienyje su Baltarusija penktą parą iš eilės nefiksuota nė vieno neteisėto migranto.

Tuo tarpu Latvijos pasieniečiai pirmadienį apgręžė 41 migrantą, o Lenkijos pasienyje sekmadienį fiksuota dešimt bandymų nelegaliai patekti į šalį.

Šiemet į Lietuvą iš viso neįleistas 901 neteisėtas migrantas. Pernai daugiau kaip 1,6 tūkst. kartų mėginta neleistinose vietose patekti į šalį iš Baltarusijos, užpernai šis skaičius siekė 1002.

Migrantų antplūdis į rytines ES nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.

Abejoja, ar Lietuva turi kreiptis į JAV

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė antradienį suabejojo, ar Lietuva turėtų automatiškai kreiptis į JAV, vykdant naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl CŽA kalėjimo.

Praėjusią savaitę EŽTT priteisė Saudo Arabijos piliečiui Abdui Al Rahimui Husseinui Al-Nashiri 30 tūkst. eurų dėl neteisėto prieš du dešimtmečius vykusio kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje ir įpareigojo Lietuvos valdžią kreiptis į Vašingtoną siekiant patikinimo, jog įtariamajam terorizmu nebus paskirta mirties bausmė.

„Tikrai turėtume šitą klausimą dar gerai išdiskutuoti (dėl kreipimosi į JAV – BNS). Nebūčiau tikra, kad turėtume automatiškai kreiptis, kadangi yra tam tikros bylos aplinkybės, kur nežinau, kodėl turime daryti įtaką JAV valdžiai šiuo klausimu“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

„Tačiau diskusijos dar neįvyko, todėl dar neskubinsiu atsakymo“, – pridūrė ji.

Patarėja teigė, kad kompensaciją Al-Nashiri Lietuva sumokės, nors tvirtino, kad „tam tikrų klausimų dėl to sprendimo moralinių aspektų yra ir jie išlieka“.

Lietuvos pareigūnai nuosekliai neigia, kad Lietuvoje prieš du dešimtmečius veikė CŽA kalėjimas.

EŽTT jau ne pirmoje byloje konstatuojant priešingai, A. Skaisgirytė teigė, jog teismas remiasi žmogaus teisių organizacijų nuomone.

Prezidento patarėja tuo pat metu abejojo, ar Lietuvai reikėtų iš naujo aiškintis šią istoriją.

„Nežinau, ar dar vienas tyrimas įneštų daugiau aiškumo į šią situaciją, labai abejočiau“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

2018 metais EŽTT pirmą kartą konstatavo, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽA kalėjimas ir jame kalintas kitas Saudo Arabijos pilietis Abu Zubaydah, o 2024 metų sausį dėl neteisėto kalinimo Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al Hawsawiui priteista 100 tūkst. eurų.

Lietuva oficialiai nepripažįsta, kad jos teritorijoje veikė slaptas CŽA kalėjimas, kur laikyti terorizmu įtariami asmenys. 2009-aisiais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas atliko parlamentinį tyrimą, tačiau paskelbė nenustatęs, kad CŽA sulaikyti asmenys buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad sąlygos tam buvo.

Lietuva teigia, kad patalpose Antaviliuose, netoli Vilniaus, veikė ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Šalis teigia, kad įtarimų sukėlusiais lėktuvais į Lietuvą gabenti ne žmonės, bet ryšių įranga.

2014 metais JAV paskelbta Senato ataskaita apie slaptus amerikiečių kalėjimus. Joje konkretūs centrai neįvardijami, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente „violetiniu“ vadinamas centras. Šiais įrodymais rėmėsi ir EŽTT.

Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o uždarytas 2006 metais, kai šalies pareigūnai atsisakė priimti M. al Hawsawį į vietos ligoninę.

Prezidento patarėja: Rusija suaktyvino informacinį karą

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais A. Skaisgirytė sako, kad Rusija suaktyvino informacinį karą prieš Europą, o labiausiai – Baltijos šalis.

„Iš tiesų, pastaruoju metu matome tam tikrą (...) informacinio karo suaktyvėjimą santykiuose su Rusija. Tai ne tik apie Lietuvą, tai ir apie kitas Europos Sąjungos šalis, daugiausia apie Baltijos šalis“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

BNS rašė, kad Rusija anksčiau šiemet paskelbė apie planus paduoti Baltijos valstybes į Tarptautinį Teisingumo Teismą (TTT) dėl tariamo spaudimo ten gyvenančioms rusų tautinėms mažumoms.

LRT šią savaitę paskelbtas tarptautinis tyrimas parodė, kad šį ieškinį ruošia Maskvoje veikianti advokatų kontora, į parengiamąjį darbą įtraukusi vadinamuosius istorikus, susijusius su specialiosiomis tarnybomis.

„Visa tai yra aiškus šmeižtas ir melas“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Ji neatskleidė, kaip į ieškinį reaguos Lietuva.

„Yra asimetrinio poveikio priemonių, kurias Lietuva visada gali pritaikyti, tačiau apie tai nekalbama labai garsiai, nes tada tai jau nebebus tokia efektyvi priemonė. Tų priemonių yra ir aš manau, kad reikalui esant mes jas panaudosime“, – sakė prezidento patarėja.

Rusijos valdžia neseniai taip pat apkaltino Baltijos valstybes padedant Ukrainai vykdyti dronų smūgius prieš energetikos objektus šiaurės vakarų Rusijoje, tačiau Europos vyriausybės šį teiginį atmetė kaip dezinformaciją.