Prezidentūra ragina Vyriausybę įvertinti, ar yra pagrindas tęsti nepaprastąją padėtį

„Reikia įvertinti esamą situaciją. Ekspertinę informaciją teikia Vidaus reikalų ministerija, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, kad reikia nepaprastąją padėtį pagrįsti, kad turi būti prielaidos nepaprastosios padėties priemonėms taikyti“, – Žinių radijui antradienį teigė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius.

„Nepaprastoji padėtis iki šios savaitės pabaigos galioja. Jei iš Vyriausybės pusės, o iki šiol neteko matyti, kad toks apsisprendimas būtų jau padarytas, nebus teikimo Seimui, tai nepaprastoji padėtis šios savaitės pabaigoje nustos galioti“, – pridūrė jis.

Šiuo metu lapkričio 10 dieną įvesta nepaprastoji padėtis galioja iki sausio 14 dienos vidurnakčio, tačiau praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad „pagrindas nepaprastajai padėčiai išlieka“.

Savo ruožtu D. Kuliešius atkreipė dėmesį, kad nepaprastoji padėtis buvo įvesta daugiausiai dėl nelegalių migrantų antplūdžio, kuris šiuo metu yra suvaldytas, o nepaprastąją padėtį, esant reikalui, galima įvesti ir vėliau.

Nepaprastosios padėties įvedimas įmanomas ir tarp Seimo sesijų prezidento sprendimu.

„Tendencija kontroliuojamos padėties visose trijose valstybėse – Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – šiuo metu tęsiasi nuo gruodžio pradžios, tai ji, tikėtina, ir toliau išliks tokia, tačiau atsipalaiduoti tikrai negalima, nes situacija gali pasikeisti į blogąją pusę“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.

„Nepaprastosios padėties įvedimas įmanomas ir tarp Seimo sesijų prezidento sprendimu“, – pridūrė jis.

Be kita ko, D. Kuliešius teigė palaikantis Seimui teikiamą siūlymą iki gegužės vidurio pratęsti karių patruliavimą pasienyje.

Pasieniečių duomenimis, į Lietuvą pernai pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų, dar per 8,1 tūkst. jų pasienyje apgręžta.

Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.