Prezidentų taryboje Lietuva išreiškė tvirtą paramą Ukrainos reformų kursui

Kaip pažymima Prezidentūros pranešime, šalių vadovai kartu pirmininkavo 13-ajai Prezidentų tarybai, kurioje daugiausia dėmesio skirta dvišalių santykių stiprinimui, elektros iš nesaugios Astravo AE patekimo į rinką užkardymui, regioninio saugumo klausimams. Taip pat kalbėta apie Ukrainos euroatlantinės ir europinės integracijos siekių įgyvendinimą, Ukrainos reformų darbotvarkės ir Rytų partnerystės politikos stiprinimą.

Prezidentų tarybos metu pasirašyta deklaracija dėl Ukrainos europinės perspektyvos. Lietuva pasveikino Ukrainos pažangą įgyvendinant reformas ir įsipareigojo remti Ukrainą šios šalies europinės integracijos kelyje.

„Ukraina, kaip ir bet kuri kita Europos valstybė, kuri laikosi demokratinių principų, gerbia fundamentalias laisves ir žmogaus teises, gali siekti narystės Europos Sąjungoje. Todėl Lietuva remia Ukrainos integracijos pastangas ir strategines reformas teisingumo, kovos su korupcija, teisės viršenybės ir viešojo administravimo srityse“, – sakė prezidentas G. Nausėda.

Jis akcentavo, kad Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą. Šalies vadovas išreiškė tvirtą paramą Ukrainos ryžtui siekti taikos, atremiant jau septynerius metus vykdomą Rusijos agresiją.

Lietuva remia Ukrainos integracijos pastangas ir strategines reformas teisingumo, kovos su korupcija, teisės viršenybės ir viešojo administravimo srityse.

Šalies vadovas pasveikino Ukrainos vadovo iniciatyvą kurti Krymo platformą, buriančią bendramintes valstybes, nepripažįstančias Krymo aneksijos, bei aptarė galimybes į šią iniciatyvą įtraukti Europos Sąjungos valstybių lyderius. „Minime jau septintąsias neteisėtos ir nelegalios Krymo aneksijos metines. Neturime teisės pamiršti Krymo okupacijos ir aneksijos, tęsime jos nepripažinimo politiką, priminsime tai tarptautinei bendruomenei“, – pridūrė prezidentas.

Lietuvos vadovas pabrėžė būtinybę stiprinti NATO ir Ukrainos bendradarbiavimą, užtikrinant NATO standartų diegimą gynybos srityje. Lietuva aktyviai prisideda prie Ukrainos karinių pajėgumų ir infrastruktūros pritaikymo Aljanso standartams.

G. Nausėda atkreipė dėmesį į geopolitinę Astravo AE grėsmę. Pasak prezidento, sprendimas užkardyti nesaugios elektros energijos iš Astravo AE patekimą į rinką ypač svarbus, siekiant sumažinti geopolitines, hibridines ir energetinio saugumo grėsmes regione.

„Astravo AE yra Rusijos geopolitinės įtakos įrankis. Kaip Ukraina ryžtingai kovoja prieš šios šalies agresiją, taip pat ryžtingai turi atsispirti ir ekonominės įtakos svertams“, – teigė prezidentas.

Prezidentai skyrė laiko aptarti Ukrainos reformų konferenciją, vyksiančią liepos 7–8 dienomis Vilniuje. Šalies vadovas akcentavo šio renginio svarbą, brėžiant Ukrainos eurointegracijos darbotvarkės prioritetus, saugumo ir gynybos, ekonominių ir socialinių reformų iki 2030 m. planus, taip pat buriant Ukrainą palaikančių ir remiančių Europos valstybių gretas.

Prezidentų tarybos metu, kaip nurodoma Prezidentūros pranešime, pasirašyti keturi dvišaliai susitarimai: sutartis dėl bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje, bendradarbiavimo programa kultūros srityje, memorandumas dėl perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų, ketinimo protokolas dėl bendradarbiavimo geležinkelių ir tarptautinio kelių transporto srityse, taip pat deklaracija dėl sustiprinto strateginio bendradarbiavimo energetikos srityje. Ukraina patvirtino prisijungsianti prie daugiašalio NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Vilniuje.

Per savo kadenciją prezidentas su Ukrainos vadovu susitinka jau trečią kartą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis su pirmąja ponia lankėsi Lietuvoje 2019 m. lapkričio mėnesį.