„Jeigu norime auginti ekonomiką, teisingesnės valstybės, geresnio gyventojų vartojimo, investicijų, verslas netgi turėtų palaikyti mokesčių pakeitimus, o ne atvirkščiai“, – antradienį Žinių radijui sakė šalies vadovo patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.

Pasak jos, mokestiniai pakeitimai yra tik dalis valdžios pastangų ekonominės politikos klausimais, o ir jie konstruojami taip, kad nedarytų neigiamo poveikio ekonomikai.

Kaip rašė BNS, valdantieji svarsto vienu punktu didesnį – 17 proc. pelno mokestį, tris gyventojų pajamų mokesčio tarifus, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, o tik nuo jų dydžio, – tai yra 20, 25 ir 32 procentai.

Dar siūloma 12 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvata vietoje dabartinių 9 proc., 10 proc. draudimo mokestis ir 5 proc. jo lengvata. Taip pat svarstoma įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį, vadinamąjį cukraus mokestį, kitus mokestinius pakeitimus.

Pasak I. Segalovičienės, Vyriausybė kartu ieško būdų skatinti bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, nes būtent jis padės surinkti daugiausiai papildomų pajamų į valstybės biudžetą.

„Verslo bendruomenė tikrai turėtų matyti platesnį paveikslą, kas yra siūloma mokestiniais pakeitimais. Valdžios institucijos sako, kad mes skatinsime BVP augimą, prezidentas nuolat kartoja, kad tai turi būti mūsų centrinis scenarijus, (...) neužsiciklinant diskusijose dėl vieno ar kito mokestinio tarifo“, – teigė prezidento patarėja.

Pasak jos, dalis iš didesnių mokesčių surenkamų pajamų bus nukreipta gynybai, bet „didžioji dalis to bus nukreipta gerovei ir ekonomikos augimui“.

„Mokesčiai pirmiausia atliepia socialinius ir mokesčių teisingumo tikslus, dėl kurių laimi visa visuomenė, tame tarpe ir verslas“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

BNS rašė, kad Finansų ministerija mokesčių pakeitimų projektus turėtų registruoti dar balandį, juos planuojama priimti šiemet.

Vyriausybė teigia, kad iš didesnių mokesčių tikisi surinkti papildomus 500 mln. eurų į valstybės biudžetą kasmet.