Prezidento rinkimai: ar žinome, ką renkame?

Susigrupavo anksčiau

Buvusio Lukiškių kalėjimo sienas lig šiol juosia spygliuota viela, bet, įėjus pro centrinius vartus, pasitinka skulptoriaus Mykolo Saukos nuogi „Vytautas“ ir „Petras“, daug alaus, tranki muzika ir šurmuliuojanti minia, daugiausia jaunimas, susirinkę pasiklausyti nešališko politikos stebėsėnos tinklo „Žinau, ką renku“ organizuotų kandidatų į prezidentus debatų.

Buvusio kalėjimo didžiajame kieme dar nė neprasidėjus debatams kandidatų pozicijos tampa daugmaž aiškios. Į muzikos ritmą linguojanti ministrė pirmininkė Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų narė Ingrida Šimonytė kažką linksmai aptarinėja su taip pat valdančiosios Laisvės partijos iškeltu buvusiu Konstitucinio Teismo (KT) pirmininku Dainiumi Žalimu ir atstovaujančiu opozicinei Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, bet daugeliu esminių klausimų bendraminčiu su valdančiųjų kandidatais buvusiu NATO generalinio sekretoriaus pavaduotoju Giedrimu Jeglinsku. Vėliau atsakymai į klausimus tik patvirtins, kad jie kovoja dėl to paties rinkėjo. Kas žino, gal, jei būtų sutarę dėl bendro kandidato, šio galimybės būtų kiek kitokios.

Kitame laukiančių debatų ratelyje šnekučiuojasi einantis pareigas Prezidentas Gitanas Nausėda, „darbiečių“ iškeltas Seimo narys Andrius Mazuronis, ką tik Konstitucinio Teismo pažeidus Konstituciją pripažintas Remigijus Žemaitaitis ir save išsikėlęs advokatas Ignas Vėgėlė. Dar vienas save išsikėlęs kandidatas – medikas Eduardas Vaitkus stovi atskirai nuo dviejų grupelių.

Šiame rinkėjų pasirinkimo sąraše akivaizdžiai trūksta populiariausios ir gausiausios Lietuvoje partijos – socialdemokratų – atstovo. Tačiau jo nėra, vadinasi, negirdėti ir šios partijos idėjų. Partijos veteranas Vytenis Andriukaitis sėdi tarp klausytojų su už G. Nausėdą agituojančiu plakatėliu rankose.

Apie dainas ir žoliapjovę

Pagal abėcėlę surikiuoti kandidatai ant pakylos, kiekvienas prie savo improvizuotos statinės, kyla skambant jų pačių pasirinktos muzikos kūrinio garsams. I. Šimonytė daug ką nustebina pasirinkusi ne savo mėgstamą „Metallicos“, o „Anties“ dainą „Lietuvos valstybė“. Tarp roko klasikos ar lietuviškų atgimimo laikų dainų kontrastingai nuskambėję grėsmingi Ludvigo van Beethoveno Penktosios simfonijos, dar vadinamos Likimo, akordai auditorijai sukelia juoką, bet savo pasirinkimą E. Vaitkus aiškina, kad dabar ir sprendžiasi mūsų valstybės likimas.

R. Žemaitaitis sako, kad jam nebuvo svarbu, jog jo pasirinkto muzikinio kūrinio autorius Gytis Paškevičius ir jo sūnus bandė pateisinti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, mat, jo nuomone, kultūra ir politika – skirtingi dalykai.

Klausimų maratonas prasideda lengvu apšilimu – kiekvienas išsitraukė numeriuką ir atsitiktine tvarka gavo po klausimą, kurį, pasak debatų moderatorių – žurnalisčių Guodos Pečiulytės iš LRT ir Robertos Salynės iš 15min, kandidatas galėtų sulaukti bet kuriame darbo pokalbyje. Na, matyt, ne visų ranka laiminga, nes, kaip pastebėjo ir I. Vėgėlė, I. Šimonytė galėjo pasigirti, kaip aktyviai net vykstant rinkimų kampanijai ir dirbant premjere ji skaito knygas, beje, išskirtinai lietuvių autorių, o štai A. Mazuronis turėjo progą tik pasiguosti, kad iš buities darbų labiausiai nemėgsta pjauti žolės. Kažin ar toks klausimas padės rinkėjui apsispręsti.

Emocijos: buvusio kalėjimo didžiajame kieme surengtuose debatuose nestigo ginčų ir aštrių replikų. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Apie reputacijos dėmes

Toliau – bene sunkiausia kategorija: kiekvienas kandidatas turėjo bandyti pasiteisinti dėl viešojoje erdvėje skambėjusių kokių kompromituojančių ar neigiamų vertinimų, o juk gera reputacija valstybės vadovui – labai svarbi.

G. Nausėdos paprašyta paaiškinti, kodėl neįgyvendino prieš penkerius metus duotų pažadų sukurti gerovės valstybę. Jis su tokiu vertinimu nesutiko: nors pripažino, kad ne viskas pasiekta, bet tikrai pasistūmėta ta kryptimi.

I. Šimonytei buvo priminti jos gąsdinimai atsistatydinti. Ar taip nenutiks, jei būtų išrinkta prezidente? Premjerė atkirto, kad ji juk dirba lig šiol, o politikams būna situacijų, kai reikia svarstyti, ar jie gerai atlieka savo darbą, jei ne, reikia trauktis. Tačiau, pasak jos, rinkėjai dėl jos gali būti ramūs.

E. Vaitkui teko paaiškinti kontroversiją: jis žada būti visus telkiantis, tačiau kartais matomas kaip visuomenę skaldantis, skatina nepasitikėjimą valstybės institucijomis, kvestionuoja Lietuvos narystę ES, siūlo palaikyti gerus santykius su Rusija, tad, jei būtų išrinktas, viską verstų aukštyn kojomis. E. Vaitkus pareiškė, kad akcentai neteisingi, o reikia telktis apie Lietuvos Konstituciją, kuri, pasak jo, daug kartų sulaužyta ir tai padarė „vietiniai išdavikai“.

I. Vėgėlė sulaukė klausimo dėl galimo interesų konflikto. Jis pats teigia, kad iš Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymo naudos gavo G. Nausėdą remianti įmonė „Teltonika“, o tapęs prezidentu ją uždarytų. Tačiau I. Vėgėlė asmeniškai valdo prekybą internetu vykdančią įmonę, kurios didelė dalis prekių – kiniškos, o taivaniečių – nė vienos. Tad nuskambėjo klausimas, ar tai ne interesų konfliktas. I. Vėgėlė atkirto, kad daugelis elektroninių produktų yra kiniškos kilmės, o labiau reikia kalbėti apie valstybei, o ne atskiroms įmonėms naudingus sprendimus.

G. Nausėda nenuleido to negirdomis ir paklausė, kuo I. Vėgėlei nepatinka „Teltonika“. Šis atkirto, kad jam nepatinka politikai, kurie pelnosi iš įmonės „Teltonika“. Tada jau G. Nausėda metė repliką apie kai kuriuos politikus, kurie pelnosi iš savo tėvų ar brolių. I. Vėgėlė nenutylėjo ir retoriškai paklausė, ar G. Nausėda augęs vaikų namuose.

Patirtis ateina su amžiumi, bet būna, kad amžius ateina vienas.

D. Žalimui teko aiškintis dėl jį iškėlusios Laisvės partijos sutarties su jo žmona dėl rinkimų planavimo ir koordinavimo paslaugų, priminta ir kritika dėl tada dar būsimos žmonos protegavimo jam dirbant KT. D. Žalimas tikino, jog dėl sutarties su jo sutuoktine buvo regimybė, kad sutartis gali būti nesąžininga, tad jos atsisakė, o visa kita yra gandai. Dar pridūrė, kad jo žmona būtų puiki pirmoji ponia.

R. Žemaitaitis buvo pasirengęs nuspėjamam klausimui: kaip pažeidęs Konstituciją ir priesaiką, su neapykanta kalbantis apie vieną iš Lietuvos tautinių grupių asmuo gali būti prezidentu? R. Žemaitaitis iš savo mobiliojo telefono paleido Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky balso įrašą, kuriame ji pareiškė, kad žydai nekenčia lietuvių labiau nei lietuviai – žydų. R. Žemaitaitis gerokai nustebino auditoriją savo teze, kad niekada gyvenime niekam neleisiąs, kad antisemitizmas būtų gajus Lietuvoje. „Niekam, išskyrus save?“ – buvo girdėti replikos auditorijoje.

A. Mazuronis, nė nelaukdamas klausimo, lažinosi, koks jis bus, juolab kai debatai vyksta buvusiame kalėjime, – apie „darbiečių“ bylas. Jis aiškino pavargęs įrodinėti nesąs vagis ir su tuo neturintis nieko bendra, bet tikino nepavargęs siūlyti politines idėjas.

Lengviausias klausimas teko G. Jeglinskui: ar svetur daug metų gyvenusiam politikos naujokui nepristigs eilinių žmonių problemų suvokimo? G. Jeglinskas paironizavo: „Ar tik tokią kontroversiją radote?“. Jo įsitikinimu, patirtis užsienyje ir NATO yra svarbi dabartinių geopolitinių iššūkių aplinkoje, bet jis turįs kompetencijų ir kitose srityse, yra ekonomistas ir finansininkas.

Gėda stovėti šalia

Konkrečių klausimų įvairiomis temomis uždavė ne tik debatų moderatorės, bet ir susirinkę klausytojai, debatus stebėję „Žinau, ką renku“ feisbuko paskyroje. Nors debatų moderatorės siūlė užduoti klausimus visiems kandidatams, daugiausia jų sulaukė didžiausi rinkimų favoritai.

Ideologiniai ir vertybiniai skirtumai labiausiai atsiskleidė, kai, atsakant į klausimus, reikėjo tiesiog pakelti lentelę „Taip“ arba „Ne“.

Visų nuomonės sutapo tik dviem klausimais. Į klausimą „Jeigu ateitų diena X ir jums, kaip valstybės vadovui, atsakingos valstybės institucijos rekomenduotų išvykti iš šalies ir kurį laiką veikti egzilyje, ar pasitrauktumėte?“ visi aštuoni atsakė ne. Argumentai buvo aiškūs – prezidentas turi būti su savo žmonėmis.

Visi atsakė taip, paklausti, ar rūšiuoja atliekas.

Labiausiai pozicijos skyrėsi dėl požiūrio į pagalbą Ukrainai, santykius su Rusija ir šeimos supratimo klausimais. R. Žemaitaitis, I. Vėgėlė ir E. Vaitkus nepritaria Lietuvos karių siuntimui į Ukrainą mokymo misijų. I. Vėgėlės nuomone, bet kokių karių siuntimas į Ukrainą yra galimas provokacinis veiksmas ir iš tų provokacijų galime išplėsti konfliktą iki trečiojo pasaulinio karo.

E. Vaitkus pareiškė, kad šis karas pasibaigs taika, o jam gėda stovėti šalia G. Nausėdos, kuris, nepabučiavęs Lietuvos vėliavos, pabučiavo Ukrainos. E. Vaitkus pabrėžė, kad jis, kaip ir Angela Merkel, mano, kad reikia sėstis ir kalbėtis apie visiems vienodą taiką visoje Europoje, siūlė Vilniuje surengti taikos derybas.

G. Nausėda E. Vaitkui atkirto, kad tai jam gėda stovėti per 2 m nuo kandidato, kuris net nesuprato, kodėl jis pabučiavo Ukrainos vėliavą: „Tai buvo karių kraujo pabučiavimas, pone Vaitkau.“ G. Nausėda dar pridūrė, kad ponas Vaitkus užmiršo, jog Vokietijoje nebe A. Merkel, o kitas asmuo yra kancleris.

D. Žalimas atkreipė dėmesį, kad taika gali būti pasiekta arba pergale, arba kapituliacija, tad dėl Ukrainos pergalės turime padaryti viską, ką galime.

Kas yra šeima

Dar vienas karštas klausimas – dėl šeimos sampratos. Debatuose kandidatų teirautasi, ar du tos pačios lyties asmenys, esantys pora, gyvenantys kartu ir vystantys bendrą namų ūkį, yra šeima. Teigiamai atsakė tik I. Šimonytė ir D. Žalimas. G. Nausėda aiškino, kad reikėtų teisiškai reglamentuoti tos pačios lyties porų santykius, ir retoriškai klausė, kodėl valdančiosios partijos to vis dar neišsprendė. I. Šimonytė atkirto, kad dalis politinių jėgų parlamente, taip pat ir G. Nausėdą remiantys socialdemokratai, nesilaiko rinkėjams duotų pažadų, o konservatorių programoje punkto dėl partnerystės nebuvo.

G. Jeglinskas savo neigiamą atsakymą aiškino, kad šiuo metu Konstitucija numato, jog santuoka yra sudaroma tik tarp vyro ir moters. Buvęs KT pirmininkas D. Žalimas citavo, kad pagal Konstitucijos 38 straipsnį turi būti saugomos ir ginamos visos šeimos, įskaitant tos pačios lyties asmenų poras. Teisininko diplomą turintis R. Žemaitaitis išsitraukė Konstituciją ir ragino D. Žalimą ją atidžiau paskaityti.

Kandidatai sulaukė ir klausimo, ar jie palaiko moterų teisę į abortą. R. Žemaitaitis atsakė – ne. Jis aiškino tam pritariantis tik smurtiniais atvejais, o kitais – kategoriškai ne, nes esąs „pakankamai tikintis žmogus“.

I. Šimonytė atkirto nežinanti, ką reiškia „pakankamai tikintis“, tačiau daugiau efektyvumo būtų pasiekta, jei politikai suteiktų daugiau erdvės priemonėms, kurios mažina abortų skaičių ir nedarytų šiaudinių kaliausių iš Gyvenimo įgūdžių programos. I. Vėgėlė pasakė, kad turbūt pirmą kartą pritaria, ką sako I. Šimonytė, išskyrus dėl Gyvenimo įgūdžių programos.

Kandidatai atsakė į daugybę klausimų – ir apie gyvūnų gerovę, studentų mokymosi sąlygų gerinimą, kaip sumažins iškastinio kuro naudojimą. G. Nausėda paaiškino, kaip nusprendžia, kas tinka į komandą, – sako, pirmiausia reikia pažiūrėti į akis. Kai kas, bet ko paklaustas, laikėsi to paties leitmotyvo, pavyzdžiui, E. Vaitkus į klausimą, ar pritaria Lietuvos pilietybės išsaugojimui įgijus kitos šalies pilietybę, tikino negalintis kategoriškai pasakyti taip arba ne, nes siūlymas, jo vertinimu, diskriminacinis: „Lietuvis, gyvenantis „teisingoje šalyje“, galėtų turėti dvigubą pilietybę, o valdžios nuomone „neteisingoje“ negali.“ Jis nepritaria, kad dviguba pilietybė nebūtų galima Lietuvos piliečiui įgijus Lietuvai nedraugiškų šalių, kaip kad Rusija ar Baltarusija, pilietybę.

Plojimų pelnė ne visi

Visi kandidatai į prezidentus debatuose bandė sužibėti ir sąmojumi.

G. Nausėda atkreipė dėmesį, kad debatų dalyvių atsakymų laiką fiskuojantis laikmatis kalbant E. Vaitkui užstrigo. Žodžiai apie sustojusį laiką nuskambėjo dviprasmiškai, sukeldami pritariantį auditorijos juoką ir plojimų. Moderatorės paklausė, gal I. Šimonytė paskolintų E. Vaitkui savo sutaupyto laiko, bet ši trumpai ir kategoriškai nukirto – ne, taip pat sulaukdama pritariančios auditorijos reakcijos.

D. Žalimas po vieno iš E. Vaitkaus pareiškimų dėl karo Ukrainoje metė repliką, kad dabar supratęs, kodėl, atsakydamas į klausimą, ar bėgtų iš šalies ją užpuolus priešui, vienas iš kandidatų atsakė ne – juk ko jam bėgti, jei ateina rusai.

E. Vaitkui irgi pavyko sukelti juoką, kai jis pasakė esąs… spaliukas, mat gimęs spalį.

Atsakydamas į klausimą, kodėl nepritartų, kad jau nuo šešiolikos metų jaunimas galėtų balsuoti savivaldybių ir merų rinkimuose, jis aiškino dėstęs studentams ir žino net ir keleriais metais vyresnių subrendimo lygį, dar pridūrė, kad pas mus aštuoniolikmečiams neleidžiama išgerti šampano, bet galima eiti į armiją ir, jo žodžiais tariant, mokytis žudymo meno.

I. Šimonytė replikavo: „Patirtis ateina su amžiumi, bet būna, kad amžius ateina vienas.“

Pritariančių auditorijos plojimų bene daugiausia susilaukė I. Šimonytė ir G. Nausėda, kurio rėmėjai laikė plakatėlius „Išrinkime prezidentą pirmame ture“. Nemažai buvo pasipuošusių marškinėliais su I. Vėgėlės pavarde ir mojuojančių vėliavėlėmis su jo pavarde, o po renginio asmenukei su juo susidarė net šiokia tokia eilutė.

Kuris tinkamiausias?

Kandidatai rinkimų maratone atsakė į daugybę klausimų ir iš atsakymų galima spręsti, kuris geriausiai tiktų į XXI a. demokratinės modernios valstybės vadovus. Dabar belieka kiekvienam valstybės piliečiui atsakyti į klausimą, ar žino, ką renka.

Kodėl už juos turėtų balsuoti, debatuose įrodinėjo ir kandidatai. E. Vaitkus sakė: jo vizija – kad Lietuvos žmonės taptų šeimininkais savo šalyje, nes dabar, jo manymu, tokie nėra. I. Vėgėlė didžiausiomis problemomis įvardijo atskirtį tarp Lietuvos žmonių, didžiulį susiskaldymą ir tai, kad politikai negirdi žmonių, tinkamai neveikia nė vienas tiesioginės demokratijos institutas, tad jis siektų padėti žmonėms turėti galimybių ginti viešąjį interesą.

G. Jeglinskas siūlė dabartinio geopolitinio lūžio metu išsirinkti tinkamiausią ginkluotųjų pajėgų vadą. I. Šimonytė priminė ne veltui pasirinkusi į debatų sceną išeiti skambant „Anties“ dainos žodžiams „Lietuvos valstybė, pasaulio Lietuva“, nes Lietuva, ES ir NATO narė, –  sėkmės įrodymas ir turime toliau ginti ne tik savo laisvę, bet ir laimę nuo tų, kas gali norėti ją atimti, kiršinti žmones.

G. Nausėda sakė penkerius metus prezidento poste stengęsis daryti viską, kad Lietuva rastų daugiau draugų užsienyje ir ne Rytuose, tarp tų dviejų valstybių, kaip sako E. Vaitkus, o civilizuotame pasaulyje. Tad, pasak dabar pareigas einančio prezidento, viskas mūsų rankose. Ką dar reikia padaryti – mažinti socialinę atskirtį tarp regionų, socialinių grupių. A. Mazuronis taip pat priminė, kad tarp sėkmių negalima nematyti susiskaldymo ir atskirties, o balsuoti kvietė už tą, kuris puikiai suvokia, kad valstybės interesai yra aukščiau už asmeninius ir politinius.

D. Žalimas sakė žinąs, ką gali ir ko negali prezidentas, turi viziją šiuolaikinės europinės Lietuvos valstybės, kurioje gerbiamas kiekvienas ir kur gerbiama kitų laisva nuo dezinformacijos, melo, politinio populizmo ir XIX a. stereotipų apie moteris ir kitką nuomonė.

R. Žemaitaitis tiesiog kvietė ateiti balsuoti, kad parodytume esantys aktyvūs.