„NATO sutarė, kad 5 proc. BVP – 3,5 proc. vadinamosios kietosios išlaidos ir 1,5 proc. BVP infrastruktūrai – turi būti skirta iki praktiškai 2035-ųjų, bet tai reiškia, kad galima nuosekliai artėti prie šito lygio kiekvienais metais nuosekliai didinant gynybos išlaidų dalį“, – ketvirtadienį spaudos konferencijos metu teigė šalies vadovas.
„Šitą daryti yra būtina, nes jei atsiras valstybių, kurios nukryps nuo šitos tendencijos, tai suduos smūgį ne tiek tų valstybių patikimumui, kiek NATO kaip kolektyvinės gynybos organizacijos patikimumui apskritai“, – sakė G. Nausėda.
Jis ragino visas Aljanso valstybes vertinti „savo prisiimtus įsipareigojimus“.
Taip jis kalbėjo po susitikimo su Lietuvoje viešinčiu Čekijos prezidentu Petru Pavelu.
Šitą daryti yra būtina, nes jei atsiras valstybių, kurios nukryps nuo šitos tendencijos, tai suduos smūgį ne tiek tų valstybių patikimumui, kiek NATO kaip kolektyvinės gynybos organizacijos patikimumui apskritai.
Čekijos valdantieji patvirtino 2026 metų biudžetą, kur išlaidos siekia 1,7 proc. BVP. P. Pavelas sakė asmeniškai išlaidas gynybai vertinantis kaip atsakingą požiūrį į bendrą saugumą.
„Jeigu šalis tikisi pasikliauti kolektyvinės gynybos sistema, pirmasis reikalavimas – pačiai šaliai prisidėti tiek, kiek reikia prie kolektyvinės gynybos. Jeigu nors viena šalis nepasiekia finansinių įsipareigojimų, taip stato į pavojų viso Aljanso kolektyvinę gynybą“, – kalbėjo Čekijos prezidentas.
„Turiu kritiškai pasisakyti apie gynybai skirtą biudžetą Čekijoje. Aš aptarsiu savo argumentus su ministru pirmininku artėjančią savaitę“, – pridūrė jis.
P. Pavelas sako, kad pokalbis su šalies premjeru „savaime gynybos biudžeto nepakeis“, bet teigia tikintis, jog Čekijos politikai supranta išlaidų gynybai didinimo svarbą.
Pasak jo, dabartiniai valdantieji tikina, kad šie metai gynybos biudžeto didinimo prasme yra pereinamieji ir išlaidos gynybai išaugs nuo kitąmet.
Kaip rašė BNS, pernai NATO Hagos viršūnių susitikime Šiaurės Atlanto Taryba priėmė deklaraciją, kuria NATO narės įsipareigojo iki 2035 metų gynybai ir saugumui skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP.
Čekijos vadovas: šalis nesvarstys rusiškos naftos pirkimo
Lietuvoje viešintis Čekijos prezidentas P. Pavelas sako, kad pasaulyje augant naftos kainoms Praha nesvarstys jos pirkti iš Rusijos.
„Nesvarstysime galimybės grįžti prie rusiškos energijos, kad ir kokia būtų situacija. Sumažinome savo priklausomybę nuo rusiškų energijos šaltinių. Tai galutinis dalykas, ir techniškai jo atnaujinti net neįmanoma“, – ketvirtadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė Čekijos vadovas.
„Šiuo metu galime pasikliauti šaltiniais, kuriuos turime iš pietų ir vakarų, kurių pakanka visiems mūsų poreikiams patenkinti“, – pridūrė jis.
Čekija tik 2025 metų pavasarį pirmą kartą savo istorijoje tapo visiškai nepriklausoma nuo rusiškos naftos, kai pradėjo eksploatuoti išplėstų pajėgumų naftotiekį iš Vakarų Europos.
Rusijai 2022-ųjų vasarį įsiveržus į Ukrainą, ES ėmėsi veiksmų, kad nustotų priklausyti nuo Rusijos iškastinio kuro. Briuselis uždarė didžiąją dalį rusiškos naftos kelių į Bendriją, tačiau Sovietų Sąjungos laikais nutiestai „Družbai“ buvo padaryta išimtis, nes Čekija turėjo nedaug kitų galimybių.
BNS rašė, kad ketvirtadienį naftos kaina peržengė 100 JAV dolerių (86 eurų) už barelį ribą.
Tęsiantis konfliktui, Iranas blokuoja naftos tiekimui itin svarbų Hormūzo sąsiaurį, atakuoja Persijos įlankos šalių naftos perdirbimo infrastruktūrą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)