„Tiesą sakant, nesuprantu, kodėl iš šito reikia daryti ypatingą paslaptį, nes visa tai galėjo būti viešai žinoma nuo pat pradžių. Ir šita diskusija, kurią turime šiandien, jau yra su tam tikra įtarumo doze, kad o galbūt čia mėginta kažką dozuoti ir slėpti informaciją. Ne, nebuvo jokios paslapties“, – pirmadienį LRT televizijos laidai „Dienos tema“ sakė prezidentas.
Taip jis kalbėjo portalui „Delfi“ pirmadienį paskelbus, kad diplomatinio atstovavimo su Kinija atkūrimo siekianti URM rugsėjį pateikė Taivaniečių atstovybei Vilniuje prašymą pakeisti jos pavadinimą.
Savo ruožtu Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie prašymą atstovybei vadino netiksliai pateikta ir atsisakė ją komentuoti.
G. Nausėda anksčiau pirmadienį sakė, kad minimi pokalbiai su Taivanu dėl atstovybės pavadinimo keitimo su juo derinti.
Anot jo, URM laišku Taivano atstovams siekė inicijuoti diskusiją dėl galimybės pakelti bendradarbiavimą į aukštesnį lygį ir išsiaiškinti kliūtis, trukdančias jo plėtrai.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos spalį atliktoje apžvalgoje, kurią turi BNS, konstatuojama, kad Taivaniečių atstovybės atidarymas reikšmingo proveržio Lietuvos prekių eksporte į Taivaną nepadarė.
Kaip rašė BNS, šią savaitę į Lietuvą turėtų atvykti Kinijos diplomatai, kurie planuoja susitikti su URM atstovais ir Seimo narių grupe, siekiančia normalizuoti diplomatinius santykius su Pekinu.
Šalies vadovo teigimu, santykius su Kinija tikimasi atkurti palaipsniui, o bet kokios potencialios investicijos bus vertinamos labai atsargiai.
„Turėsime turbūt pakankamai aiškius pokalbius, kokie abiejų pusių lūkesčiai, ir labai tikiuosi, kad galėsime laipsniškai atstatyti normalų diplomatinį bendradarbiavimą“, – teigė G. Nausėda.
„Jeigu kažkam kyla iliuzija arba baimės, kad čia prasidės koks nors nepaprastai audringų mūsų santykių su Kinija laikotarpis, kuomet mes atversime visas savo ekonomines erdves Kinijos investicijoms, mes nieko iš esmės nekeičiame savo nacionalinio saugumo politikoje, – kalbėjo jis. – Kaip buvome labai atsargūs, kuomet kalbėdavome apie investicijas į mūsų infrastruktūros objektus, į mūsų uosto infrastruktūrą, lygiai tokie patys mes būsime ir dabar.“
Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai pašlijo 2021 metų rudenį, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu, o Kinija griežtai smerkia bet kokias Taivano valstybingumo apraiškas.
Reaguodama į šį sprendimą, Kinija vienašališkai sumažino diplomatinį atstovavimą nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio.
Savo ruožtu Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, todėl nuo praėjusių metų gegužės šalyje neliko nė vieno Kinijos diplomato.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau yra sakęs, kad tikisi iki metų pabaigos pasiekti proveržį derybose su Kinija. Siekį atkurti diplomatinį atstovavimą jo Vyriausybė yra įtraukusi į savo programą.
Naujausi komentarai