„Lietuva sveikina ir pilnai palaiko Suomijos iniciatyvą vadovauti priedangų Ukrainai koalicijai. Mes esame pasiruošę prie jos prisijungti. Savo ruožtu Lietuva kviečia Suomiją prisijungti prie mūsų iniciatyvos statyti naujas mokyklas Ukrainoje“, – bendroje Lietuvos ir Suomijos vadovų spaudos konferencijoje Helsinkyje teigė G. Nausėda.
Ukraina ir Suomija gegužę paskelbė apie tarptautinę civilinės saugos stiprinimo koaliciją, kuri skirta plėsti priedangų tinklą kariaujančioje šalyje.
Iniciatyva skirta statyti priedangas, valstybėms dalintis patirtimi šioje srityje, kurti įrankius, skirtus finansuoti priedangų įrengimą.
Kaip skelbė BNS, Lietuva yra viena pirmųjų valstybių, pradėjusi Ukrainos atstatymo projektus, nelaukiant karo pabaigos.
Spalį Vyriausybės patvirtintos Lietuvos įsitraukimo į Ukrainos atstatymą ir atsigavimą gairės 2024–2027 metams numato skirti paramą statant mokyklas, slėptuves, įsigyjant išminavimo įrangą, pagalbą šalies eurointegracijai, taip pat stiprinant jos energetikos sektoriaus atsparumą.
Nausėda: Lietuva planuoja iš Suomijos įsigyti minų, laivų, šarvuotų visureigių
Lietuva pasirašė gynybos pramonės bendradarbiavimo memorandumą su Suomija, iš šios šalies gamintojų planuojama įsigyti minų, karinių laivų ir kitos įrangos, sako prezidentas G. Nausėda.
Kaip pranešė Prezidentūra, antradienį Suomijoje besilankantis šalies vadovas atidarė dvišalį gynybos pramonės forumą.
„Esame numatę (…) tam tikrus įsigijimus iš Suomijos gamintojų ir jie tikrai yra pakankamai reikšmingi – kalbame apie minas, kalbame apie laivus, kalbame apie kitokią karinę įrangą, svarstome apie šarvuotų visureigių įsigijimą iš Suomijos „Patriot“ gamintojo“, – Prezidentūros antradienį patalpintame vaizdo įraše teigė šalies vadovas.
„Suomija pasižymi stipriu gynybos sektoriumi – turint omenyje, kad mes taip pat turime stiprių ambicijų puoselėdami savo gynybos pramonę, matau susidomėjimą iš abiejų pusių“, – tikino G. Nausėda.
Gynybos pramonės forume, pasak G. Nausėdos, dalyvauja apie 50 Lietuvos ir apie 200 Suomijos gynybos įmonių atstovų.
Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10–12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.
(be temos)
(be temos)
(be temos)