Praėjusią savaitę paskelbta, kad Estija nusprendė stabdyti kovos mašinų įsigijimą už 500 mln. eurų ir pinigus skirti oro gynybos sistemoms, dronams ir bepilotėms technologijoms pirkti.
Latvija kartu su Estija į modernią, daugiasluoksnę oro gynybą, diegdami IRIS-T sistemas ir reikšmingai stiprindami regioninį saugumą, ketina investuoti 1 mlrd. eurų. Latvija įsipareigojo nuo 2023 iki 2027 m. kasmet papildomai skirti po 200 mln. eurų oro gynybos pajėgumams stiprinti.
„Mes iš tiesų buvome vienu žingsniu priekyje nei estai ir dar praeitais metais investavome 500 mln. eurų į oro gynybą. Šiais metais ketiname pridėti dar 200 mln. eurų. Tai mes sparčiai dėliojamės žingsnius link stipresnės oro gynybos“, – po Vyriausybės posėdžio trečiadienį komentavo ji.
Praėjusiais metais išanalizavus situaciją, anot I. Ruginienės, priimtas sprendimas, kad oro gynyba mūsų gynybos plane turi būti prioritetas.
„Visiškas prioritetas ir tą mes kiek galime, kiek leidžia mūsų resursai, tuos tempus didiname link šito žingsnio. Labai tikrai džiaugiuosi, kad estai ir latviai prisideda prie mūsų parodyto pavyzdžio“, – aiškino premjerė.
ELTA primena, kad Lietuva šiemet ketvirtadalį ginkluotės įsigijimų biudžeto skirs oro erdvės stebėjimo ir gynybos priemonių pirkimui. Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, šiuo metu didžiausias dėmesys telkiamas dronų aptikimo ir neutralizavimo gebėjimų plėtrai.
Kartu bus stiprinama ir tradicinė oro gynyba. Lietuvą šį mėnesį pasiekė vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS, kuri, kaip planuojama, pradinį operacinį pajėgumą pasieks iki metų pabaigos. Kitąmet Lietuvą pasieks ir mobiliosios trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos MSHORAD.
Apie siekį Seime išbraukti sankcijų klausimą: atsirado iniciatyvų pastiprinti tekstą
Iš antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės siekus išbraukti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, šį siūlymą palaikiusi premjerė I. Ruginienė sako, kad taip balsavo, nes atsirado iniciatyvų pastiprinti šio projekto tekstą.
„Buvo klausimas ne išbraukti, bet atidėti dėl teksto papildymo. Formuluokime taip, kaip buvo“, – teigė I. Ruginienė.
„Taip, tai yra svarbu ir visiškai pritariu Kęstučiui Budriui. Bet jeigu atsirado iniciatyvų papildyti ir pastiprinti tekstą – kodėl ne, kodėl tuo nepasinaudoti. Bet Seimas nusprendė kitaip – viskas gerai“, – akcentavo ji.
Premjerė tikina, kad Seimui priėmus sprendimą šio klausimo neatidėti – toks variantas ją tenkina.
„Kalbėjome apie darbotvarkę. Darbotvarkės pateikimas reiškia, kad klausimą galima buvo iš darbotvarkės perkelti kitai dienai, padirbėjus stipriau su pačiu tekstu“, – sakė Vyriausybės vadovė.
„Viskas gerai. Buvo siūlymų pastiprinti tekstą, bet Seimas apsisprendė. Viskas gerai, tuo ir galime užbaigti“, – pabrėžė ji.
Kaip skelbta, antradienį Seimas po svarstymo pritarė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisoms.
Tiesa, vos prasidėjus Seimo plenariniam posėdžiui „valstietis“ Valius Ąžuolas pasiūlė iš darbotvarkės išimti ribojamųjų priemonių klausimą. Politikas argumentavo, neva reikia daugiau laiko apsispręsti. Vėliau to Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos vardu prašė ir Remigijus Žemaitaitis. Vis tik, klausimas liko darbotvarkėje.
Įstatymo projektu siūloma numatyti draudimą į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus transporto priemonių standartiniuose kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų. Teigiama, jog tai užkirstų kelią galimiems ES sankcijų pažeidimams, o taip pat būtų užkardoma netiesioginė parama Maskvos ir Minsko režimams.
Kartu numatoma, jog Vyriausybės sprendimu būtų galima įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius bei taikyti sektorines ribojamąsias priemones, jeigu ES lygmeniu nustatytos sankcijos, kurios taikomos Rusijai ar Baltarusijai, būtų iš dalies arba visiškai nebetaikomos.
ELTA primena, kad 2023 m. balandį buvo priimtas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas.
Šis įstatymas galioja iki šių metų gegužės 2 d. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog Rusija ir toliau tęsia agresiją prieš Ukrainą, Vyriausybėje sausio pabaigoje buvo pristatytas siūlymas įstatymo galiojimą pratęsti. Atitinkamai ministrų kabinetas šiam siūlymui pritarė.
Žada išspręsti „valstiečių“ viceministrų klausimą
„Valstiečiams“ atmetus I. Ruginienės siūlymą vietoj viceministrų į pareigas Vyriausybėje deleguoti patarėjus, ji pati sako, kad klausimas bus išspręstas ne viešai.
„Tokius klausimus spręsime ne viešai, bet susėdę ir sutarę. Mes tikrai turime puikius santykius, bičiuliškus ir profesionalius santykius su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) ir šitą klausimą išspręsime“, – trečiadienį žurnalistams komentavo I. Ruginienė.
Sausį buvo skelbta, kad Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) kuruojanti „Nemuno aušra“ atleido iš pareigų LVŽS deleguotą žemės ūkio viceministrą Artūrą Pekauską ir ministro patarėją Mindaugą Petkevičių.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis tikino, kad jie abu pareigas paliko savo noru.
LVŽS lyderis Aurelijus Veryga teigė, kad tokia situacija susiklostė, „valstiečiams“ nepaklusus reikalavimui priimti „aušriečių“ viceministrą į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
Tęsiantis nesutarimams dėl viceministrų portfelių atskirose ministerijose, I. Ruginienė vietoje viceministrų „valstiečiams“ pasiūlė patarėjų postus.
A. Veryga pareiškė, kad tokia alternatyva LVŽS netinka.
„Premjerė pasiūlė ministrų patarėjų poziciją – pasirinkti Švietimo (mokslo ir sporto – ELTA) ar Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją“, – teigė A. Veryga.
„Netinka, todėl, kad čia yra nelygiavertės pozicijos. Viceministro įgaliojimai yra kitokie ir įgyvendinti programą gali kitaip, kitoks yra administracinis svoris, kur žmogus gali prisidėti prie kažkokių darbų. Mes neužsiimame kaitaliojimais, mes tą reikalavimą išlaikome“, – akcentavo jis.
Visgi LVŽS pirmininkas vylėsi, jog viceministrų klausimas galiausiai bus išspręstas.
Pakomentavo koalicijos alternatyvas: bet kuris iš variantų yra galimas
Stambaus masto korupcijos byloje figūruojančiam Sauliui Skverneliui pasitraukus iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, premjerė I. Ruginienė nenoriai komentuoja šios politinės jėgos perspektyvas valdančiojoje koalicijoje pakeisti „Nemuno aušrą“. Vyriausybės vadovė akcentuoja, kad šiuo metu bet kuris iš koalicijos variantų yra galimas, nors ir pripažįsta, kad realių alternatyvų nėra daug.
„Mano nuomonė nesikeičia, man atrodo, kad jau gerą pusmetį kalbu tą patį, kad Seime yra skirtingos partijos ir koalicijos formavimas daugiau susijęs, jį galima sieti su matematiniu veiksmu, didelių pasirinkimų mes neturime. Jeigu mes atmetame konservatorius ir liberalus kaip ideologiškai neatitinkančias partijas kartu dirbti su mumis, tai lieka pasirinkimų tikrai nedaug“, – teigė I. Ruginienė.
„Ir visada sakiau, kad taip, bet kuris iš variantų yra galimas“, – pridūrė ji.
Ministrė pirmininkė tiesiogiai neatsako ir į klausimą, kaip vertina tai, jog nemaža dalis koalicijos partnerių Kapčiamiesčio steigimą numatančio įstatymo projekto nepalaikė ir po svarstymo Seime.
„Man atrodo, visi galime pasidžiaugti, kad balsų daugėja ir tai reiškia, kad vis daugiau žmonių mums pasiseka įtikinti, kad tai yra svarbus žingsnis mūsų visų saugumo link“, – lakoniškai atsakė I. Ruginienė.
Man atrodo, visi galime pasidžiaugti, kad balsų daugėja ir tai reiškia, kad vis daugiau žmonių mums pasiseka įtikinti, kad tai yra svarbus žingsnis mūsų visų saugumo link.
„Mane tenkina tai, kad Seimas pademonstravo stiprybę ir priėmė Lietuvai reikalingą sprendimą, kuris garantuos didesnį saugumą visiems Lietuvos gyventojams“, – akcentavo ji.
Paklausta, ar šis balsavimas gali paskatinti socialdemokratus apsvarstyti realesnius pokyčius koalicijoje, I. Ruginienė pabrėžė, kad tai yra nesusiję klausimai.
„Aš kalbu apie konkrečius darbus ir sprendimus. O koalicija ir visi kiti dalykai, tai yra ne su šituo klausimu susiję dalykai“, – akcentavo ji.
Kaip skelbta, ketvirtadienį po svarstymo pritarta Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo įstatymo projektui. Už jį antradienį vykusio posėdžio metu balsavo 109 Seimo nariai, vienuolika pasisakė prieš, o dar du susilaikė.
Tarp pasisakiusių prieš – aštuoni „aušriečiai“ ir trys Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai. Susilaikė vienas parlamentaras iš „Nemuno aušros“ ir vienas „valstietis“.
Kaip skelbta, diskusijos dėl tolesnio „aušriečių“ darbo valdančiojoje daugumoje tęsiasi jau kurį laiką. Jos ir vėl atsinaujino daliai „Nemuno aušros“ frakcijos narių balsavus prieš Kapčiamiesčio poligono steigimą įstatymo projekto pateikimo stadijoje.
Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius teigė pristatysiantis savąjį koalicijos matymą ketvirtadienį vyksiančioje partijos taryboje.
Šiuo metu valdančiąją koaliciją sudaro socialdemokratai, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime, koalicija turi 80 mandatų.
Jei koalicijoje neliktų „aušriečių“, valdantieji Seime prarastų aiškią daugumą – be šios partijos jie turėtų 62 mandatus. Todėl viešojoje erdvėje ir politiniuose kuluaruose pasigirsta svarstymų, jog „Nemuno aušros“ vietą galėtų užimti demokratai.
Tikisi, kad naujas Vengrijos vadovas pagreitins Moldovos ir Ukrainos integraciją į ES
Viktorui Orbanui pralaimėjus Vengrijos parlamento rinkimus, Lietuvos premjerė I. Ruginienė tikisi, jog naujieji valdantieji paspartins Moldovos bei Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą (ES) procesus.
„Sveikinu Vengrijos rinkimuose laimėjusią partiją, turėsime naują vadovą. Labai tikiuosi, kad naujas vadovas paskatins ir pagreitins tiek Moldovos, tiek Ukrainos integraciją į ES. Lygiai taip pat tikiuosi, kad bus atšildyti 90 mlrd. eurų paramos Ukrainai, nes turėjome tam tikrų trukdžių dėl veto“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Visa Europa laukia šito žingsnio, šito progresyvaus, europietiško žingsnio. Labai tikiuosi, kad jis greitai įvyks“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad buvęs Vengrijos premjeras V. Orbanas ne kartą vetavo ES lėšas Ukrainai ir tęsė susitikimus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu net ir po plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį.
Po 16 metų buvimo valdžioje savaitgalį vykusiuose rinkimuose jį įveikė Péteris Magyaras ir jo vadovaujama konservatyvi partija „Tisza“. Ji surinko 53 proc. balsų ir iškovojo 138 vietas parlamente iš 199, t. y. dviejų trečdalių daugumą.
V. Orbano „Fidesz“ partija gavo 38 proc. balsų ir turės 55 mandatus.
(be temos)
(be temos)
(be temos)