Premjerė pritaria idėjai susitarimą dėl užsienio politikos nukelti po rinkimų

„Būtų gaila, jei užsienio politika, kuri tarsi visada buvo mūsų konsensusas, galbūt su tam tikromis detalėmis, bet niekada (nebuvo) jokių abejonių dėl transatlantinės orientacijos bei narystės NATO ir Europos Sąjungoje kaip pamatinės Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės išsaugojimo sąlygos, kažkokiu būdu taptų rinkiminės kampanijos dalimi“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė teigė, kad po savivaldos rinkimų iki kitos kampanijos bus „šiek tiek mažiau įtemptas laikotarpis, kai mažiau kažkam norėtųsi pasirodyti kitų sąskaita“.

„Tiesiog lengviau dėl tokių sprendimų sutarti. Tikrai nesinorėtų, kad užsienio politika kažkokiu būdu taptų vietos rinkimų, (ir) visiškai nesvarbu, kokių rinkimų kampanijos (dalimi)“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis G. Landsbergis mato galimybę partijų susitarimą dėl užsienio politikos pasirašyti po kitų metų pradžioje vyksiančių savivaldos rinkimų, nors opozicijos atstovai tuo abejoja.

Tiesiog lengviau dėl tokių sprendimų sutarti. Tikrai nesinorėtų, kad užsienio politika kažkokiu būdu taptų vietos rinkimų, (ir) visiškai nesvarbu, kokių rinkimų kampanijos (dalimi).

„Mano vertinimu, artėjantys savivaldos rinkimai didina partijų konkurenciją ir mažina galimybes susitarti, dėl to mano siūlymas yra prie susitarimo grįžti po savivaldos rinkimų. Bus atitinkamas laiko langas iki dar kitų rinkimų, iki prezidento, kurie mažiau politines partijas trikdo, o iki Seimo rinkimų dar bus tikrai gražaus laiko ir bus galima skirti laiko susitarimui“, – BNS praėjusią savaitę sakė G. Landsbergis.

Seimo opozicijos atstovai kaltina valdančiuosius, kad šie nebando ieškoti kompromiso, o nori, jog visų partijų sprendimu būtų pritarta centro-dešiniųjų užsienio politikos vizijai. Anot jų, dokumente per menkai atsispindi Lietuvos interesai ir pernelyg užaštrinta retorika Kinijos atžvilgiu.

„Bendras principas: jei reikia sutarimo – reikia ieškoti bendro sprendimo. Dabar jie priima vienašališką sprendimą ir bando įpiršti, kad tai mes turėtume visi pritarti, neatsižvelgiant į pateiktus siūlymus“, – BNS sakė opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis.

„Stadija, kurioje užlūžo susitarimas – kai darbo grupė paruošė tekstą ir išsiuntė kiekvienai partijai pateikti siūlymus. Bet tuomet paaiškėjo, kad valdantieji supranta, jog tekstas yra toks, koks parašytas, ir arba jūs jam pritariate, arba nepritariate“, – BNS sakė „valstiečių“ frakcijos narys Giedrius Surplys.

Pasak opozicijos atstovų, daugiausiai nesutarimų projekte kelia santykių su Kinija ir Taivanu apibrėžimas, nepritariama, kad susitarime Kinija būtų prilyginama Rusijai.

Susitarimo projekto preambulėje įrašyta, jog Rusijos karas prieš Ukrainą ir agresyvėjančios Kinijos globalios ambicijos rodo, kad „vyksta dviejų civilizacinių blokų susidūrimas – vienoje pusėje stovi Vakarų demokratijos su sąjungininkais, siekiančios išsaugoti globalų taisyklėmis, žmogaus teisių apsauga, tarptautinės teisės viršenybe ir demokratiniu valdžios legitimumu grindžiamą pasaulį, kitoje pusėje – stipresniojo teise besiremiančios Rusija–Kinija“.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pernai smarkiai suprastėjo, Vilniui leidus atidaryti Taivanui atstovybę šalyje su šios salos pavadinimu. Reaguodama į tai Kinija apribojo diplomatinius ir ekonominius ryšius su Lietuva, tačiau pastaruoju metu prekybos rodikliai tarp šalių vėl auga.

Projekte pagrindinėmis grėsmėmis Lietuvai įvardijamos „poimperinė Putino Rusija ir jos satelitė – Lukašenkos Baltarusija“, o ilgamečiu užsienio politikos iššūkiu – autoritarinių valstybių, ypač Rusijos ir Kinijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolinę pasaulinę tvarką.

Susitarimą dėl užsienio politikos partijos pradėjo rengti pavasarį, tačiau kilus ginčams dėl dokumento turinio procesas sustojo. Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra priėmusi sprendimą jo nepasirašyti.