„Kas man ne visai patinka ir jau turėjau pokalbį su užsienio reikalų ministru, kad galėtų ambasada aktyviau ir labiau dirbti su žmonėmis“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.
Per artimiausias dienas norima suorganizuoti evakuacinį skrydį iš JAE, I. Ruginienės teigimu, prioritetas yra teikiamas vaikams, pagyvenusiems bei sergantiems žmonėms.
Kas man ne visai patinka ir jau turėjau pokalbį su užsienio reikalų ministru, kad galėtų ambasada aktyviau ir labiau dirbti su žmonėmis.
Tuo metu norinčiųjų išvykti iš viso regiono skaičius siekia daugiau nei 1,4 tūkst., tačiau jis nuolat kinta.
Premjerės teigimu, prireikus Lietuvos piliečių evakuacija galėtų būti vykdoma ir į regioną siunčiant orlaivį.
„Mes iš Vyriausybės pusės esame susidėlioję algoritmus, kurie bus pritaikyti priklausomai nuo besivystančios situacijos. Šiandien konfliktas Artimuosiuose Rytuose kiekvieną dieną keičia situaciją. Ir jeigu reikės, mes esame visiškai pasirengę išsiųsti lėktuvą evakuoti arba parsivežti mūsų Lietuvos piliečius“, – sakė I. Ruginienė.
Ministrų kabineto vadovė taip pat pažymėjo, jog veiksmai yra derinami su kitomis ES šalimis, todėl dalis žmonių gali būti išskraidinti ir kitų Bendrijos valstybių organizuojamais reisais.
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, bendrai regione yra apie 2 tūkst. Lietuvos piliečių. Daugiausia – per 1 tūkst. – jų yra JAE.
Kariniai veiksmai regione prasidėjo, kai JAV ir Izraelis savaitgalį atakavo Iraną, o šis atsakė smūgiais į amerikiečių karines bazes regione.
Sprendimai dėl branduolinio skėčio turi būti priimami tik suderinus su ES ir NATO
Prancūzijai planuojant padidinti savo branduolinių galvučių skaičių ir siūlant Europai savo branduolinį skėtį, ministrė pirmininkė I. Ruginienė sako, kad visi sprendimai dėl jo turi būti priimami tuomet, kai bus suderinti tiek su ES, tiek NATO.
„Mes esame ES šalis, tikroji narė ir mes esame NATO aljanso nariai. Ir jeigu mes kalbame apie saugumo klausimus platesne prasme už Lietuvos ribų, mes turime nepamiršti, kad mes esame šiose dviejose šeimose. Taigi, visi sprendimai turi būti priimami tuomet, kai bus suderinamumas tiek ES, tiek NATO“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje trečiadienį sakė premjerė.
Taip ji kalbėjo paklausta, ar šiuo klausimu nemato nuomonių išsiskyrimo tarp užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio ir prezidento Gitano Nausėdos.
Pastarasis antradienį akcentavo, kad Paryžiaus planai papildo NATO „branduolinį skėtį“, tačiau negali pakeisti JAV užtikrinamo atgrasymo.
„Prancūzijos planas kol kas yra Prancūzijos planas. Taip, jį norima išplėsti į kitas valstybes, įtraukiant visus suinteresuotus ir tikiu, kad ir mes turėsime konsultacijas su Prancūzijos ekspertais šituo klausimu anksčiau ar vėliau“, – sakė G. Nausėda.
Tuo metu I. Ruginienės kabineto narys K. Budrys žurnalistams sakė, kad Lietuva neturėtų „baidytis pačios temos“ ir regione neturint dislokuotų pajėgumų Lietuva yra „daug silpnesnėje net ir atgrasymo fazėje negu kad mes juos (branduolinius pajėgumus – BNS) turėtume“.
Savo ruožtu premjerė akcentavo praėjusią savaitę besilankydama NATO būstinėje Briuselyje išgirdusi, kad Aljansas stiprėja, o tarp JAV ir Europos nuomonių išsiskyrimo nėra.
„Tarp dviejų strateginių partnerių Europoje ir Amerikoje nėra nuomonių išsiskyrimo. Ir abi strateginės partnerės mato vieną kryptį ir turime pasitikėti tuo Aljansu, kuriame mes esame ir veiksmus koordinuoti ir planuoti kartu“, – nurodė ministrė pirmininkė.
BNS rašė, kad pirmadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad jo šalis padidins savo branduolinių galvučių skaičių, ir pristatė idėją kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą.
Anot prezidento, aštuonios Europos šalys – Vokietija, Britanija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Švedija ir Danija – sutiko dalyvauti naujoje schemoje.
Pagal E. Macrono pristatytą viziją, šios šalys galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas, kurios galės „išsiskleisti po visą Europos žemyną“.
Naujausi komentarai