„Tam tikrus pasiūlymus Teisingumo ministerija tikrai paruoš, o ar bus Seime ta politinė valia išspręsti kažkokios asmenų grupės teisių klausimus, matysime“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Paluckas.

„Teisingumo ministerija, Vyriausybė savo darbą padarys“, – pridūrė jis.

BNS rašė, kad Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę uždegė žalią šviesą registruoti lyčiai neutralią partnerystę, kai paskelbė, jog Seimas pažeidė Konstituciją, 24 metus neįvykdęs Civiliniame kodekse įrašyto įsipareigojimo patvirtinti atskirą įstatymą su detalesniu partnerystės reguliavimu, kad įsigaliotų kodekso normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos.

Nors Civiliniame kodekse buvo numatyta tik vyro ir moters partnerystė, KT konstatavo, jog tokia nuostata prieštarauja Konstitucijai, nes diskriminuoja poras dėl seksualinės orientacijos.

Įpareigojęs Seimą teisiškai sureguliuoti partnerystės klausimą, KT nurodė, kad kol jis nėra priimtas, nesusituokusios poros turi teisę registruoti bendrą gyvenimą kreipiantis į teismą.

„Nereikia improvizuoti“

Seime šiuo metu yra svarstomi du projektai, susiję su skirtingų ir vienos lyties porų santykių reguliavimu – Civilinės sąjungos įstatymas ir Civilinio kodekso pataisos, įvedančios „artimojo ryšio“ sąvoką.

G. Paluckas sakė, kad įteisinant partnerystę Lietuvoje „nereikia improvizuoti“.

„Reikia pasistengti surasti kuo platesnį politinį konsensusą, – teigė ministras pirmininkas. – Reikia rasti tokį teisių realizavimo variantą, kad būtų mažiausiai pykčio arba mėginimo stabdyti procesą, nuversti arba vėl jį kažkam skųsti.“

Kaip skelbė BNS, praėjusios Seimo kadencijos konservatoriaus Pauliaus Saudargo siūlymas įteisinti „artimojo ryšio“ sąvoką ir per ją reguliuoti ūkinius žmonių santykius yra įveikęs pateikimo stadiją. Šio įstatymo priėmimui trūksta dviejų balsavimų.

Šis projektas laikomas konservatyvesniu, nes jame artimą ryšį turintys žmonės nėra susiejami su santykiais poroje.

Aišku, matau tai kaip problemą, nes tai yra mūsų Lietuvos piliečiai, tai yra mūsų tam tikra visuomenės grupė, kuri šiandien dėl savo teisių nerealizavimo yra pastumta tam tikra prasme į užribį.

Tuo metu praėjusios kadencijos Seime Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra įveikęs pateikimo ir svarstymo procedūras, tačiau teikti jo priėmimui nesiryžta dėl balsų stokos.

Minėtame projekte numatyta, kad „partneriai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų galimybes, prisidėti prie bendro jų gyvenimo ar kito partnerio poreikių tenkinimo“.

Šiuo projektu siūloma, kad civilinę sąjungą sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.

Atsisakė registruoti santuoką Lietuvoje

Ketvirtadienį žinomas LGBTIQ bendruomenės atstovas, buvęs aplinkos viceministras Martynas Norbutas pranešė, kad Vilniaus civilinės metrikacijos skyrius atsisakė registruoti jo Belgijoje sudarytą santuoką su vyru.

„Lietuvos Civilinis kodeksas reikalauja pranešti apie užsienyje sudarytą santuoką, bet kai praneši, jie vadovaujasi Civilinio kodekso nuostata, kad santuoka turi būti sudaryta tarp vyro ir moters. Tai tampa pagrindu atmesti prašymą“, – BNS sakė M. Norbutas.

Jis teigė su vyru Metrikacijos skyriaus sprendimą apskundęs teismui.

Pasak M. Norbuto, šiemet Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad Lenkija turi pripažinti tos pačios lyties asmenų užsienyje sudarytą santuoką, o toks išaiškinimas turi galioti ir Lietuvai.

M. Norbuto teigimu, atsisakymas pripažinti užsienyje sudarytą santuoką Lietuvoje kelia tiek rimtų kliūčių dėl partnerių ir vaikų, jeigu šie jų turi, teisių, tiek kuriozinių situacijų.

„Kai Lietuva atsisako registruoti mūsų santuokos faktą kaip tokį, kuriozas didžiausias, kad aš galėčiau Lietuvoje dar kartą su kokia nors moterimi susituokti ir būti du kartus susituokęs“, – sakė vyras.

G. Paluckas pripažino, jog tame mato problemą.

„Aišku, matau tai kaip problemą, nes tai yra mūsų Lietuvos piliečiai, tai yra mūsų tam tikra visuomenės grupė, kuri šiandien dėl savo teisių nerealizavimo yra pastumta tam tikra prasme į užribį“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

M. Norbuto teigimu, su analogiška situacija yra susidūrusi bent dar viena vienos lyties lietuvių pora, kuri susituokė Nyderlanduose.