R. Žemaitaitį kalbino žurnalistas Raigardas Musnickas.

– Šiandien turbūt jaučiatės ramiau, nes dėmesys nukrypo į premjerą G. Palucką?

– Nėra ramu, nes esu valdančiojoje daugumoje, koalicijoje, esu prisiėmęs atsakomybę būti kartu. Kai man atsitikdavo bėdų, prisišnekėdavau ar kažką parašydavau feisbuke ir eidavau aiškintis, koalicija į tai reaguodavo. Dabar premjero tokia pat situacija. Ji nėra maloni, bet, žiūrint iš teisinės pozicijos, teisinių pažeidimų nėra. Puikiai suprantu premjerą, nes mane patį konservatoriai tampė po įvairias institucijas – ir STT, ir VSD, ir prokuratūrą, bet visos bylos, visi tyrimai subliūkšdavo, kai reikdavo nešti dokumentus. Visi žinote mano istoriją su Vilniaus meru Valdu Benkunsku. Dvejus metus tąsėmės po institucijas ir galiausiai pripažinta, kad kalta buvo savivaldybė. Dabar premjerui karšta, nenorėčiau būti jo vietoje – juk jis nėra eilinis Seimo narys, tad žvilgsniai krypsta į jį ir visiems kyla klausimas, kodėl vieni gavo ILTE paskolą, o kiti negavo.

– O kodėl? Dabar daug verslininkų kalba, kad laukė paskolos pusę metų, o premjero įmonė ją gavo per kelias dienas.

– Galiu pasakyt tiek, kad ILTE yra pats blogiausias valstybės institucijų jungimo pavyzdys. Tai padaryti buvo politinės korupcijos sprendimas. Kaip žinote, ILTE turi be proto daug pinigų, ir tų pinigų neįlieja į rinką. Verslininkai sako, kad verslas sustojo dėl mokesčių pakeitimų, o nauji įstatymai dėl mokesčių juk dar nepriimti. Verslas sustojo dėl lėšų neprieinamumo. Komerciniai bankai neduoda pinigų, yra stipriai užspaudę, o ILTE turi du milijardus ir gyvena iš palūkanų. Tai nenormalu. Manau, kad premjero istorija privers ILTE peržiūrėti sąlygas, o mes iškelsime klausimą, ar ILTE išvis reikalingas. Manau, kad ne. Reiktų grįžti prie mano idėjos – valstybinio banko „Vytis“ kūrimo. Jo paskirtis būtų ne kreditavimas, o viešųjų paslaugų užtikrinimas.

– Nuo pirmų minučių krūtine stojote už premjerą. Esate teisininkas, bet nelaukėt, ką pasakys teisėsaugos institucijos. Tai vyriškas politikų solidarumas? Esate susitarę vienas kitą ginti?

– Ne, neturim tokio susitarimo. Ačiū Dievui, abu turim žmonas, ne partnerystėje gyvenam, nesam iš tų, kurie labai nori vaivorykštę iš vaikų atimti. Kalbu sarkastiškai. Kai pamatau Jurgį Razmą, Mindaugą Lingę, Dalią Asanavičiūtę, I. Šimonytę, iškart galiu atspėt, kad nieko rimto nėra, tik bandymas atkreipti dėmesį. Jei dar iš kažkur išstoja Eugenijus Gentvilas, išlindęs iš kokio „Submarino“, tai nelieka abejonės, kad vyrai pasėdėjo vakare ir sugalvojo planą chuliganą.

– Tai – antriniai reikalai. Pirmiausia informaciją paskelbė žiniasklaida.

– O kaip tokie dalykai atsiduria žiniasklaidoje? Dėliokim faktus. Yra žurnalistas, iš kurio atimtas valstybės apdovanojimas. Ar man kyla tokiam žmogui pagarba? Jis paskelbė tą medžiagą. Kitas žingsnis – prasideda mitingas. Prisiminkit, ką prieš mane išdarinėjo Liberalų sąjūdis ir jaunieji konservatoriai prie Seimo po rinkimų. Mitingai, piketai, Rima Urbonaitė lengvai pašalusi išlipo ant triūbos ir kažką bandė šnekėti. Šiandien tie patys konservatoriai prie prezidentūros organizuoja mitingus.

– Nesvarbu, kas tyrimo autorius. Jei žiniasklaida spausdina, vadinasi, tam tikra prasme prisiima atsakomybę už informaciją. Kalbu apie portalus – koks nors eilinis Jonas, kuris vaikšto su medžiaga, neateis į portalą ir neišspausdins. Taigi, politikams reikia reaguoti adekvačiai. Jūs dabar darot puolimą prieš visą žiniasklaidą.

– Raigardai, kam jūs mane bandot įtikinėt. Mes reaguojam adekvačiai. Gink Dieve, žiniasklaidos nepuolu. Bet kai žinai, kad yra tie patys žurnalistai, kurie sėdi ir geria alų, sėdi ir geria vyną... Aš tik sakau, kad pas mus yra sisteminės temos, kur ciklas, jei nori kalt žmogų, toks – tas išeina be penkių aštuonios, tas po devynių penkiolika, tas po dešimtos, tada dvyliktą valandą viena radijo laida, keturioliktą – kita, ir vakare baigiam.

– STT reaguoja, VTEK reaguoja, kitos institucijos gal irgi reaguos, ILTE reaguoja. O jūs nelaukęs sakote, kad nieko nėra. Kas tie 200 tūkst...

– Tai didelė pinigų suma. Bet iš teisinės perspektyvos matau, kad jei kažkas būtų buvę, jau būtų dokumentų poėmis, jau STT, FNTT būtų padarę tyrimą. Vien tai jau rodo, kad, matyt, nerado jokios informacijos. Puikiai žinai, kad yra žurnalistai, kurie dirba su tarnybom, reikia – juos gina, pirmi gauna informaciją, dar žmogus pats nežino, kad bus suimamas, o portalai jau rašo.

– Kartais teisėsaugos institucijos vėluoja su savo veiksmai. Buvo čekiukų skandalas, visa Lietuva jau viską žinojo...

– Nebuvo, kiekviena savivaldybė turėjo savo skirtingą tvarką ir Seimas gavo ją pakeisti. Bet premjero istorija, manau, parodo piktžaizdę mūsų valstybės: ar institucijos, kurios atlieka dokumentų vertinimą, yra saugios ir daro tai objektyviai.

– Kaip manot, kuo baigsis tyrimas dėl paskolos? Klausiu, nes, nepaisant jūsų įsitikinimo, kad nieko nėra, gali nutikti, kad premjerui teks priimti sprendimą, kuris griaus koaliciją.

– Mielas Raigardai, mano atveju Aukščiausiasis Teismas sudarė septynių teisėjų kolegiją – tam, kad mane nubildinti ir pripažinti kaltu. Žinau iš savo kolegų, buvusių teisėjų, kurie pasakojo, kokiais tikslai buvo daroma ta septintukė. Nors sprendimas buvo visai kitoks. O kaip su manim buvo padaryta Konstituciniame Teisme? Šioje valstybėje dėl nieko negalim būti garantuoti.

– Sakote, kad šalyje nėra teisingumo?

– Šalyje tokio dalyko kaip teisingumas neturim, nes jis nėra vienalytis. Pavyzdžiui, Mindaugo Sinkevičiaus atvejis ir bibliotekininkės atvejis. M. Sinkevičius išteisinamas čekučių byloje, kiti tarybos nariai nuteisimi, bibliotekininkė irgi. Ar mes turime vienalytį, objektyvų teisingumą? Ne.

– Jūs – vienas iš nedaugelio politikų, kuris kvestionuoja teismų darbą.

– Tai natūralu. Jeigu valstybė, visuomenė nekels klausimų apie teisėsaugos institucijų ir teismų darbą, mes kaip valstybė negalėsim egzistuoti, mes tapsim Šiaurės Korėja ir Rusija. Piliečiai negali leisti, kad prieitume iki to, jog nebūtų galima abejoti.

– Jūsų asmeninė patirtis skausminga. Tai vienas, tai kitas sprendimas buvo jums nepalankus. Bet ar pagal tai galima apibendrinti visos teisėsaugos darbą?

– Ar aš sakau, kad tai apibendrinimas? Teisėsaugoj ir teismų sistemoj yra tam tikrų problemų, jos išlenda. Ne taip seniai turėjom skandalą su kriminaline žvalgyba, kur buvo nutekinti duomenys ir paaiškėjo šiurpinanti informacija. Prisiminkim politinį skandalą su Vitalijumi Gailiumi – irgi buvo taip pat. Tokių atvejų yra.

– Grįžkime prie G. Palucko...

– Negalėčiau paneigti, kad būtų įkištas politinis sprendimas, nes šiandien yra tikslas sugriauti valdančiąją koaliciją, valstybę įvaryti į destabilizaciją.

– Kieno tikslas?

– Kieno? Konservatorių ir Liberalų sąjūdžio.

– Taigi, jiems dirba teisėjai?

– Kodėl? Ne, jūs suabsoliutinat.

– Jei konservatoriai surengė sąmokslą, tai savo teisėjus jie...

– Raigardai, skirkim du dalykus. Mes kalbam apie Etikos komisiją, ne VTEK, kurį skiria buvusi valdžia. Dabar jūs kalbat apie teisėjus. Palikit teisėjus, nelįskit prie jų, dar jokių teisminių procesų nėra. Čia kita problema, kad einam į galutinį, kur galutinis po penkerių metų gali būti. Tai yra politiniai sprendimai, kurie gali būti padaryti. Tie sprendimai siejasi su buvusia valdžia. Kas galėtų paneigi, kad nėra draugystės ryšio? Amerikos pavyzdys – pirmą kadenciją eidamas Donaldas Trumpas paskyrė keturis ar penkis Aukščiausiojo Teismo teisėjus, todėl Joe Bidenas vėliau negalėjo jam nieko padaryti – nes teisėjai buvo D. Trumpo pusėj. Klausimas, ar mes šiandien galim turėti objektyvų sprendimą. Noriu tikėti, kad galim.

– Koks sprendimas, jūsų nuomone, būtų neobjektyvus? Nustatyti, kad premjeras piktnaudžiavo tarnybine padėtimi?

– ILTE atlieka vidinį auditą ir vidiniam audite bus pasakyta. Aš netikiu, kad taip bus.

– Jei visgi taip atsitiktų, ar premjeras liktų valdžioje? Kokia šiandien jo nuotaika?

– Sunku prognozuoti. Vakar su premjeru susitikau valdančiojoje koalicijoje. Darbo be proto daug. Man gaila, kad ištaškom laiką niekams. Žiūrėkit: Amerikos situacija labai prasta, doleris nuvertėjęs iki žemumų, teismas pasakė, kad D. Trumpas negalėjo vienašališkai įvedinėti muitų. Amerikos krizės ES ir Lietuvai gali atnešti BVP kritimą. Kinija su savo produktais stipriai veržiasi pas mus. Vokietijos ekonomika stoja. Lietuva per paskutinius dvejus metus neturėjo jokios plyno lauko investicijos. Tiek iššūkių laukia valstybės, o mes...

Ar jūs nesuprantat, kad su antrąja pakopa jus visus laiko avinais? Ji nieko neuždirba.

– Pasitikėjimas valdžia – irgi svarbus iššūkis, nes nuo to, kiek ja pasitikima, priklauso sprendimų legitimavimas. Žmonės, jei nepasitiki valdžia, eina į gatves, protestuoja, tuomet jūs atsitraukiat, taip vyksta su NT mokesčiu, kitais dalykais.

– Su NT mokesčiu problema ta, kad finansų ministerija neiškomunikavo žmonėms, koks gresia pavojus, jei įstatymas nebus keičiamas. Kas grėstų pagal seną reguliavimą. Tai viešieji ryšiai.

– Vakar koalicijos taryboje svarstėte ir NT mokestį, ir antrosios pensijų pakopos reformą?

– Dėl pensijų reformos: mieli Lietuvos gyventojai, kaip žinot, šią reformą turėjom priimti iki liepos 1 d. ir nuo ateinančių metų sausio būtumėt galėję atsiimti pinigus, bet dėl Ingridos Šimonytės, konservatorių ir Liberalų sąjūdžio viskas stringa – jie paprašė ekspertinio vertinimo. Mieli Lietuvos gyventojai, kurie balsavot už konservatorius, Liberalų sąjūdį – šie žmonės tyčiojasi iš jūsų. Jie specialiai viską užvilkina, kad vėluotume su Vyriausybės nutarimais ir projekto įgyvendinimu. Jei nuo kitų metų sausio dėl pinigų atsiėmimo kreiptųsi daugiau kaip 30 tūkst. antroje pakopoje kaupiančių ikipensinio amžiaus žmonių, mūsų finansai gali lūžti. Turim paruošti rezervą, teisės aktus, nusimatyti 90 dienų svarstymo laiką, išdėlioti grafikus, kad žmonės nuo sausio jau galėtų atsiimti pinigus.

– O ką pasakysite žmonėms, kurie vėliau išeis į pensiją be antrosios pakopos ir gaus tik nedideles pensijas iš „Sodros“?

– Gerbiamas Raigardai, ar jūs nesuprantat, kad su antrąja pakopa jus visus laiko avinais? Ji nieko neuždirba.

– Bet tai alternatyva. Kiek, sakėt, pats išsiimsit? 10 tūkst. eurų?

– Taip. Jei nebūčiau kaupęs antroje pakopoje, šiandien būčiau galėjęs nusipirkti 6 ha žemės. O dabar 1 ha kainuoja nuo 5 tūkst. iki 7 tūkst. eurų.

– Dar būtumėt pasiėmęs paskolą iš ILTE...

– Ne, niekada nesikreipiau ir nesikreipsiu į ILTE. Man nebūtų davę, ana Vyriausybė man niekada neduoda, aš niekad gyvenime niekur nesikreipiau, mano verslas irgi. Bet noriu pasakyti, kad jei nebūčiau kaupęs, būčiau uždirbęs daug daugiau, pavyzdžiui, investuodamas tuos pinigus į NT.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: