Politologas: mažas rinkėjų aktyvumas naudingesnis partijoms su drausmingu elektoratu

„Turime panašią situaciją kaip ir prieš ketverius metus: svyravimas dviejų procentų ribose tiek pirmajame, tiek antrajame ture išsilaikė ir dėl to atitinkamai manau, kad kai mažesnis aktyvumas, tų partijų atstovai, kurių elektoratas yra drausmingas, turi daugiau šansų. Tokių kaip konservatorių ir Lenkų rinkimų akcijos“, – BNS sakė politologas.

Sekmadienį iki balsavimo pabaigos savo valią pareiškė 31,84 proc. rinkėjų, dar 6,01 proc. balsavo iš anksto. Per pirmąjį turą prieš dvi savaites balsavo 50,64 proc. rinkėjų. Per praėjusius Seimo rinkimus aktyvumas pirmajame ture buvo 52,93 proc., o pakartotiniame balsavime – 35,91 procento.

Pasak M.Jurkyno, per šiuos rinkimus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų situacija yra geresnė nei prieš ketverius metus, ypač turint galvoje, kad į antrąjį turą išėjo nemažai jų kandidatų.

„Prieš tai jie buvo prisiimantys visą atsakomybę už ketverių metų laikotarpį, kuris buvo ir krizinis, ir susijęs su nepopuliariomis socialinėmis reformomis, taupymais, išlaidų karpymais. Dabar atitinkamai jie save pateikia kaip opoziciją ir antrame ture turi 42 kandidatus - jų šansai yra gana neblogi. Aišku, žinant, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra antrasis pasirinkimas, tai irgi yra gana stiprus veiksnys. Klausimas, kas nugalės: ar konservatorių elektorato drausmingumas, ar visų kitų, kurie nemėgtų konservatorių partijos, susivienijimas prieš juos“, – sakė politologas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiamandatėje apygardoje per pirmąjį turą Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai gavo 20, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 19, Socialdemokratų partija – 13, Liberalų sąjūdis – aštuonis, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga bei partija „Tvarka ir teisingumas“ – po penkis mandatus. Taip pat pirmajame ture vienmandatėse buvo išrinkti du Lietuvos lenkų atstovai ir konservatorė.

Į antrąjį Seimo rinkimų turą pateko 42 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų, 40 – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 21 – Socialdemokratų partijos, 12 – Liberalų sąjūdžio, penki – Darbo partijos, penki – save išsikėlę, keturi – „Tvarkos ir teisingumo“, po du – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos bei Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų), po vieną – „Lietuvos sąrašo“, Lietuvos žaliųjų partijos bei Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos kandidatus.