- Paulina Levickytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teiginius, kad nėra įsipareigojimo jau šiais metais didinti finansavimą krašto apsaugai iki 2,05 proc., politologai sieja su artėjančiais rinkimais.
Pasak jų, valdantieji svarsto skirti daugiau lėšų tiems, kurie savo balsais gali atsilyginti artėjančiuose Seimo rinkimuose. Vis dėlto politologai perspėja, kad, kuo dažniau bus nukeliamas finansavimo klausimas gynybai, tuo sunkiau bus pasiekti partinio susitarimo įsipareigojimą iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP.
Pastarąjį pirmadienį R. Karbauskis tvirtino, kad neatsitraukia nuo lėšų krašto apsaugai didinimo idėjos, tačiau kartu ir pažymėjo, jog nėra įsipareigojimų tą daryti taip, kaip buvo suplanuota Vyriausybės. Pasak R. Karbauskio, Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP gynybai skirti iki 2030 metų.
„Turime įsipareigojimą iki 2030 metų padidinti finansavimą, tas ir bus padaryta“, – teigė R. Karbauskis, dar pastarąją savaitę pareiškęs, kad visuomenė nesuprastų tolesnio gynybos finansavimo augimo, jeigu valdžia neskirs trūkstamų lėšų mokytojams ar kultūros darbuotojams.
Šiuo atveju pagrindinis aiškinimas, kodėl valdantieji dabar taip ėmė svarstyti, tai kitų metų artėjantys Seimo rinkimai ir noras didinti išlaidas ten, kur tikimasi, kad rinkėjai atsilygins rinkimų metu.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologo Kęstučio Girniaus, R. Karbauskio siekis šiemet skirti daugiau lėšų pastariesiems nei krašto apsaugai yra suprantamas. Politologas teigia, kad, jei vienerius metus nedidinamos išlaidos gynybai, tai nereiškia, kad žlugdomas partinis susitarimas. Vis dėlto, pažymi K. Girnius, kuo dažniau bus nukeliamas finansavimo klausimas gynybai, tuo sunkiau bus pasiekti partinio susitarimo įsipareigojimą iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP.
„Jei vienerius metus nedidinama, tai nereiškia, kad žlugdomas partinis susitarimas. Žinoma, yra pavojus, jei vienus metus atidedi, antrus, trečius metus atidedi, tai ketvirtus metus, ko gero, tu negalėtum pasivyti susitarimo“, – Eltai sakė K. Girnius.
„Reikia atsižvelgti į bendrą padėtį ir kiek yra pinigų kitoms reikmėms, o jų reikia nemažai. Finansavimas gynybai taip pat nemažės, jis tik didės, tik tikriausiai kuklesniu tempu. Mintis, kad Rusija kelia grėsmę ir kad mes patys turime rūpinti savo gynyba, – ji taip pat neišnyks. Klausimas, kiek reikia skirti (gynybai. – ELTA)? Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė, kaip ir visose šalyse, yra linkusios paprašyti kuo daugiau“, – teigė K. Girnius.
Tuo metu kitas VU TSPMI politologas Ramūnas Vilpišauskas pakitusią R. Karbauskio retoriką sieja su artėjančiais rinkimais.
„Šiuo atveju pagrindinis aiškinimas, kodėl valdantieji dabar taip ėmė svarstyti, tai kitų metų artėjantys Seimo rinkimai ir noras didinti išlaidas ten, kur tikimasi, kad rinkėjai atsilygins rinkimų metu. Tai reiškia, kad vėliau tą planuotą išlaidų didinimą gali būti sudėtingiau įgyvendinti, jeigu jis nebus laipsniškai realizuojamas. Bus sudėtingas iššūkis tiems, kas ateityje turės numatyti finansavimo didinimą, bet, spėju, dabartinis valdančiųjų pagrindinis planavimo horizontas laiko prasme yra iki kitų metų Seimo rinkimų. Turbūt labiau galvojama apie tai, negu apie galimybes laikytis įsipareigojimų iki 2030 metų ir tam planuoti atitinkamas lėšas“, – teigė politologas.
ELTA primena, kad pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė11
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti6
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją9
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją9
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo2
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...