- Gailė Jaruševičiūtė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daug diskusijų keliantis 2020 m. biudžetas sudaromas, siekiant mobilizuoti rinkėjus prieš vyksiančius Seimo rinkimus, todėl, pasak ekspertų, politikams prioritetu tampa pensininkai, sudarantys didžiausią balsuojančiųjų dalį, o ne vis garsiau apie vangiai sprendžiamas problemas švietimo sektoriuje kalbantys mokytojai ar dėstytojai.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas įsitikinęs, kad Vyriausybės pozicija nedidinti mokytojų ir dėstytojų atlyginimų atspindi valdžios požiūrį, kad švietimo sektorius nėra prioritetinė sritis.
„Tai atspindi Vyriausybės požiūrį, kad švietimas nėra prioritetinė sritis, nes biudžeto ištekliai visada yra ir bus riboti, pagrindinis klausimas, kas laikoma svarbiausiais dalykais, kuriems reikia skirti finansavimą. Kartu tai yra turbūt ir pripažinimas, kad šios Vyriausybės programoje ir rinkimų kampanijos metu išsakyti pažadai, ne tik susiję su finansavimu, bet ir su pertvarkomis, liko neįgyvendinti“, – Eltai teigė R. Vilpišauskas.
Politologas taip pat mano, kad tikimybė, jog konsensusas bus atrastas ir Vyriausybei pavyks išpildyti savo pažadus dėl mokytojų atlyginimų didinimo, menka. Pasak R. Vilpišausko, valdančiųjų prioritetas – prieš artėjančius Seimo rinkimus didinti finansavimą aktyviausiai rinkėjų daliai – pensininkams.
„Neatrodo, kad būtų didelė tikimybė, jog švietimui finansavimas pastebimai padidėtų, nes atrodo, kad ir valdantiesiems, ir prezidentui labiau rūpi kitos visuomenės grupės, kurios galbūt laikomos politiškai svarbesnėmis“, – savo įžvalgomis dalinosi profesorius.
R. Vilpišauskas teigia, kad 2020 m. biudžetas neatsitiktinai orientuotas į pensininkus. Pasak politologo, vyresnio amžiaus žmonės yra aktyviausia rinkėjų grupė, todėl ir Vyriausybė yra suinteresuota jiems padėti pirmiausiai.
„Klausimas, ar atsitiktinumas yra tai, kad šios grupės taip pat yra ir aktyviausios rinkėjų grupės rinkimų metu. Klausimas, ar tai yra sutapimas, kad apie juos dabar galvojama daugiausiai“, – svarstė politologas.
Klausimas, ar tai yra sutapimas, kad apie juos dabar galvojama daugiausia.
Pasak R. Vilpišausko, diskutuojamas biudžeto projektas rodo, kad Vyriausybei greičiausiai nepavyks įgyvendinti struktūrinių pokyčių, kurie padėtų rasti daugiau finansinių išteklių.
„Man atrodo, kad tai jau yra tam tikras pripažinimas, jog šiai Vyriausybei per visą kadenciją turbūt ir nepavyks įgyvendinti tų struktūrinių pokyčių, kurie galėtų padėti rasti finansinių išteklių pačių sistemų viduje. Tiek kalbant ir apie švietimą, tiek ir apie sveikatos apsaugą“, – sakė R. Vilpišauskas.
TSPMI profesorius teigia, kad prognozės švietimo sistemai ilgalaikėje perspektyvoje yra ganėtinai niūrios. Pasak politologo, ir toliau didės atskirtis tarp įstaigų, gebančių tikslingai panaudoti ribotą finansavimą, ir tų, kurios nesugeba efektyviai panaudoti skirtų lėšų.
„Tai gali būti pagrindinė bėda, kad toliau augs ir dabar jau nemenka atskirtis tarp kokybiškai dirbančių švietimo įstaigų ir nemažos dalies tų (įstaigų. – ELTA), kurios tiesiog mėgina išgyventi“, – sakė politologas.
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis taip pat įsitikinęs, kad 2020 m. Vyriausybės biudžeto projektas yra nukreiptas į aktyviausią rinkėjų masę – pensininkus. Pasak profesoriaus, būtent vyresniojo amžiaus žmonių balsas ateinančiuose Seimo rinkimuose gali būti lemiamas.
„Vertinu šitą biudžetą kaip biudžetą, kuris nukreiptas į pagrindinę rinkėjų masę. Mūsų visuomenė yra senstanti visuomenė, dominuoja vyresni žmonės, ir pensininkų balsas rinkimuose, ko gero, gali tapti lemiamas daugeliui partijų. Todėl ir Seimas bei Vyriausybė biudžetą planuoja taip, kad paremtų arba nupirktų pagrindinius rinkėjus“, – Eltai teigė L. Bielinis.
Pasak L. Bielinio, tokie trumpalaikiai sprendimai rodo, kad Vyriausybei trūksta strateginio mąstymo, o tai, tvirtino profesorius, užkerta kelią siekti ilgalaikių pozityvių rezultatų.
„Manau, kad Vyriausybė neturi strateginio mąstymo įgūdžių ir apskritai suvokimo, kas yra strateginis valstybės raidos matymas. Jie klimpsta trumpalaikiuose taktiniuose klausimuose, vykdydami trumpalaikius žingsnius. Tai nepadės Vyriausybei pasiekti pozityvaus rezultato“, – apibendrino politologas.
ELTA primena, kad pastarąją savaitę Švietimo ir mokslo komitete, kuriame valdantieji turi daugumą, nebuvo pritarta kitų metų Vyriausybės biudžetui. Skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentas įvertino savo ir I. Šimonytės kadencijos klaidas: ji ne politikė13
Vertindamas savo ir premjerės Ingridos Šimonytės didžiausias klaidas, antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad konservatorės užsispyrimas ne visada yra gera savybė. ...
-
G. Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus
Antrosios kadencijos poste siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. ...
-
G. Nausėda: jei K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po pr...
-
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti6
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. ...
-
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai gerbdami Konstituciją9
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi b...
-
G. Nausėda: „užsienio agentų“ įstatymas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegraciją10
Priimtas vadinamasis „užsienio agentų“ įstatymo projektas neigiamai paveiktų Sakartvelo eurointegracijos procesą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
LLRA-KŠS surinko reikiamus parašus dalyvauti EP rinkimuose4
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) surinko reikiamus parašus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). ...
-
Seime skinasi kelią iniciatyva dėl jaunimo darbuotojo profesijos įteisinimo2
Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija pritarė parlamento pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvai oficialiai įteisinti šiuo metu įstatymu nereglamentuotą jaunimo darbuotojų profesiją. ...
-
EŽTT: Lietuva neužtikrino A. Sacharuko teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) tenkino buvusio parlamentaro Aleksandro Sacharuko skundą prieš Lietuvą, kad valstybė neužtikrino jam nešališko ir nepriklausomo teismo. ...
-
Premjerė nemato tikslo skubėti: naujo švietimo ministro ieškos nebent vasarą5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kada dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Todėl, pažymi...