„Tikimės, kad per kovo mėnesį bent jau pirmu skiepu bus paskiepyta didžioji dalis žmonių, vyresnių nei 70 metų“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, tai – pati jautriausia amžiaus grupė, o bent vienas skiepas ženkliai sumažins užsikrėtimo riziką.

„Labai gerai žinome iš patirties, kad tai yra ta amžiaus grupė, kurios rizika mirti nuo COVID-19 arba labai sunkiai sirgti yra labai didelė, pati didžiausia“, – teigė premjerė.

„Kita vertus, ką rodo kitose šalyse atlikti tyrimai, jau net pirmas skiepas tą riziką sumažina pakankamai ženkliai“, – pridūrė ji.

Šiuo metu Lietuvoje jau pradėti skiepyti vyresni nei 85 metų senjorai.

Imuniteto pasas kol kas nėra prasmingas

Kurti imuniteto pasą, kol nėra galimybės nuo COVID-19 paskiepyti visų norinčiųjų, nėra prasminga, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Tikrai Vyriausybė nesiūlys imuniteto paso, todėl, kad tai reikštų, kad mes siūlome briedį girioje, o ne žvirblį rankoje.

„Šiandien, kai skiepų pasiūla yra tokia maža, tikrai Vyriausybė nesiūlys imuniteto paso, todėl, kad tai reikštų, kad mes siūlome briedį girioje, o ne žvirblį rankoje, nes neturime skiepų tiek, kad galėtume paskiepyti, pavyzdžiui, visus norinčius, kurie galbūt norėtų pasiskiepyti ir gauti štai tokį dokumentą ir galbūt laisviau judėti ar kažkokius kitus dalykus daryti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė premjerė.

Jos teigimu, šiuo metu tokia sistema nesudarytų pridėtinės vertės, nes „iš esmės būtų didžiajai daliai žmonių neprieinama“.

„Europos Sąjungos mastu, aš manau, kad šita diskusija vyks ir turbūt tokia praktiškiausia situacija, kada bus reikalinga tokio pobūdžio žyma, kad žmogus yra arba persirgęs, arba vakcinuotas, bus tarptautinės kelionės“, – sakė I. Šimonytė.

Skiepų pasas ar imuniteto dokumentas pasiskiepijusiems nuo koronaviruso bei persirgusiems liga Europoje svarstomas kaip dokumentas, kuris galėtų suteikti tam tikrų privilegijų, pvz., keliaujantiems, norintiems lankytis renginiuose ir t. t.