Pirmieji Seimo metai: valdantieji savo gretose turi ir poziciją, ir opoziciją

Prieš metus darbą pradėjęs Seimas šiomis dienomis žymi pirmąjį jubiliejų. Kairiųjų dauguma pasižymi tuo, kad savyje talpina ir poziciją ir opoziciją, kurios nesugeba sutarti kai kuriais strateginiais klausimais, pastebi opozicijos atstovas liberalas Eligijus Masiulis bei apžvalgininkas Eduardas Eigirdas LRT radijo laidoje „60 minučių“.

Buvęs šios kadencijos Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, dabar einantis pirmojo pavaduotojo pareigas, paprašytas įvardinti geriausius parlamento per metus nuveiktus darbus atsako: „Manau, svarbiausia, kad blogo nieko nepadarė. Mes staigių judesių nedarėme, atsargiai priiminėjome įvairius įstatymo projektus“.

Prašomas jis neįvardijo vieno konkretaus įstatymo, kuris, jo nuomone, būtų svarbiausias kairiųjų valdomo Seimo pasiekimas – vardijo darbus aplinkosaugos, švietimo, socialinėje srityse. Taip pat paminėjo skalūnų  dujas.

„Vertinant Seimą ir šituos metus, labiausiai į akis krenta tam tikras išsiderinimas pačioje koalicijoje, ir aš matau, kad labai dažnai Vyriausybės vykdoma politika kertasi su valdančiosios daugumos Seime politika“, – sako Seimo opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas E. Masiulis.

Jam pritaria ir žurnalo „Valstybė“ leidėjas E. Eigirdas.

„Kai kalbame apie strateginius projektus arba rimtus uždavinius, turime tokią situaciją, kad valdančiojoje daugumoje matome ir poziciją, ir opoziciją. Yra daug sričių, kur taip yra. Jei kalbame apie skalūnų išgavimą, buvo tie, kurie sakė, kad skalūnus reikia išgauti, ir buvo tie, kurie kryžiumi gulėsi, kad tai yra labai pavojinga, – sako E. Eigirdas. – Tas pats yra su terminalo statybomis: premjeras ir jį remiantys politikai sako, kad reikia užbaigti, terminalo statybos vyksta gerai, ir tuo pat metu vyksta tokia [Artūro] Skardžiaus komisijos ir paties Skardžiaus veikla, tarsi tame terminale būtų išvogta viskas iki dugno ir dar smėlis iš po apačios iškastas“.

Įtampa su prezidentu – jau matytas reiškinys

Pasak E. Masiulio, dėl Seimo pirmininkės atvirai eskaluojamos priešpriešos su prezidente, politikoje įsivyravo chaosas.

„Pastarojo mėnesio Seimo pirmininkės noras bet kokioje situacijoje nesirenkant priemonių įgelti prezidentei be jokios abejonės visiškai dekonstruoja santykius tarp institucijų, daro juos chaotiškus (...)“, – radijo laidai „60 minučių“ sako E. Masiulis.

Tačiau politologas Vytautas Dumbliauskas pastebi, kad panaši įtampa tarp institucijų buvo susidariusi, kai Prezidento pareigas ėjo Algirdas Brazauskas, o Seime daugumą turėjo Tėvynės sąjunga.

„Brazauskas kaip prezidentas buvo išvis ignoruojamas. Žinau skaičius: iš 22 prezidento veto 20 buvo atmesti. Mes turime Seimo ir prezidento tam tikrą įtampą savo istorijoje, dėl to nematau šiandien kažkokios ypatingos situacijos“, – sako Mykolo Romerio universiteto docentas.

Tačiau E. Masiulis teigia, kad trintį skatina ypatinga aplinkybė – link pabaigos artėjanti Darbo partijos byla.

„Man atrodo, kad čia turi įtakos ir partijos, kuri ją delegavo į Seimo Pirmininko poziciją, šiandieninė situacija, kada artėja galutinės instancijos teismo sprendimai dėl puikiai žinomų atskirų partijos asmenų“, – sako E. Masiulis.

„Paradoksaliai atrodo, kada Lietuva šį pusmetį pirmininkaudama ES ir rodydama, kad yra pajėgi (išskyrus [Broniaus] Bradausko išsišokimus) konstruktyviai pirmininkauti, vidaus politikoje akivaizdžiai demonstruoja, kad politinės išminties ir tolerancijos mūsų politikams trūksta“, – kritiką žeria E. Masiulis.

Kvailumu nelenkia kitų Seimų

Liberalų lyderis teigia, kad šis Seimas išsiskiria intelekto ir solidumo trūkumu, o vietoje jų vyrauja agresija ir jėgos kriterijus.

„Aišku, galima tik tiek pasidžiaugti, kad ypatingai skaudžių sprendimų per tuos metus parlamentas nepriėmė, bet yra pačių įvairiausių ketinimų“, – sako jis.

Tačiau politologas V. Dumbliauskas ir šioje srityje nemato išskirtinumo.

„Ir kituose Seimuose buvo visokių dalykų. „Tautos prisikėlimo partija“ buvo įdomus ir retas atvejis. Ir Seimo Pirmininko rinkimai buvo keisti, kada žūt būt reikėjo išrinkti [Arūną] Valinską, nes tokia buvo jo sąlyga. Dar prieš tai buvo Seimas, kada Darbo partija buvo valdančiojoje koalicijoje – galų gale išėjo, subyrėjo. Buvo žiauresnių sukrėtimų, kai liko [Gedimino] Kirkilo mažumos Vyriausybė. Reikia ramiai prisiminti tuos visus Seimus, lyginti, ir nedaryti tokių kategoriškų išvadų apie šį Seimą“, – sako M. Romerio universiteto docentas.