Parlamentarai nepritarė siūlymui, kad būtų sudaryta specialioji komisija ištirti ir parengti išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą. Tuo apkaltos iniciatyva baigta.

Už apkaltos komisiją balsavo 41 parlamentaras, prieš buvo 68, o susilaikė septyni Seimo nariai.

Prieš balsavo visi valdantieji – Socialdemokratų partijos, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos ir „Nemuno aušros“ frakcijų nariai – bei du Mišrios Seimo narių grupės atstovai.

Pirmoji surengti apkaltą G. Paluckui dar vasarą pasiūlė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, tačiau rugpjūčio pabaigoje ji tapo Socialdemokratų partijos partnere valdančiojoje koalicijoje ir antradienį apkaltos iniciatyvos jau nebepalaikė.

„Mes tikrai savo frakcijoje labai aktyviai skaitėme ir analizavome pateiktą apkaltos tekstą ir šiuo metu susidaro tokia nuomonė, kad vis dėlto tai yra labiau politinis noras pareikšti apkaltą buvusiam ministrui pirmininkui“, – prieš balsavimą sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnė Ligita Girskienė.

„Mes neradome motyvų, kodėl reikėtų šiandien pradėti apkaltos procesą. Žinome, kad yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, kol kas atsakymų neturime iš specialiųjų tarnybų ir esame linkę šiandien nepalaikyti apkaltos proceso ir sulaukti specialiųjų tarnybų išvadų“, – teigė ji.

Už apkaltos proceso pradėjimą buvo konservatoriai, liberalai ir demokratai.

„Nors Gintautas Paluckas atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų, tačiau kaip Seimo nario konstitucinė atsakomybė niekur nėra dingusi“, – pateikdamas iniciatyvą sakė konservatorius Mindaugas Lingė.

Anot jo, nors teisėsaugos institucijos savo ruožtu atlieka ikiteisminius tyrimus, susijusius su G. Palucko ir jų artimųjų įmonių veikla, apkaltos procesas su tuo nesusijęs.

„Nepaisant to, bus ar ne baudžiamoji atsakomybė, pakanka konstitucinės atsakomybės pagrindų pradėti apkaltos procesą tiek dėl galimo šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, tiek dėl priesaikos sulaužymo“, – teigė M. Lingė.

BNS rašė, kad konservatoriai rugpjūtį surinko būtiną Seimo narių parašų skaičių po siūlymu sudaryti G. Palucko apkaltos komisiją.

Šią iniciatyvą parėmė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio frakcijų nariai ir demokratė Agnė Širinskienė. Apkaltai inicijuoti reikia surinkti ne mažiau 36 parlamentarų parašų.

Apkaltos iniciatyvoje nurodoma, kad eidamas Seimo nario ir premjero pareigas G. Paluckas galimai rūpinosi savo įmonių „Garnis“ ir „Emus“ reikalais, dalyvavo priimant verslo sprendimus, veikė jų interesais.

Apkaltos iniciatorių teigimu, tam tikri faktai leidžia manyti, kad politikas Seimo nario statusą naudojo savo ir kito verslo partnerio privačiai naudai gauti.

„Ne akcijų turėjimas yra yda, yda yra sisteminis veikimas asmeninės naudos labui naudojantis pareigomis, kurios nėra suderinamos su duota priesaika ir Konstitucija“, – tvirtino M. Lingė.

Anot jų, yra pagrindas teigti, jog Seimo narys G. Paluckas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, mat joje nustatyta, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

Kaip rašė BNS, G. Paluckas iš premjero ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų pasitraukė rugpjūtį, teisėsaugai pradėjus du ikiteisminius tyrimus, susijusius su jo verslu, ir sulaukiant vis daugiau klausimų dėl praeities ryšių bei veiklos.

Politikas liko dirbti Seimo nariu.