Opozicijos lyderis: tam tikrose vietovėse gali būti įvedama nepaprastoji padėtis

„Šiandien situacija yra tokia, norint pilnai pasitelkti kariuomenę, kariuomenės rezervus, gali būti svarstoma situacija dėl nepaprastosios padėties įvedimo atskiruose ruožuose, atskirose šalies teritorijose, bet vėlgi tam reikia politinio sutarimo ir tai turėtų valdantieji inicijuoti ir ieškoti to susitarimo, jei mano, kad tai reikalinga“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė S. Skvernelis.

Pasak S. Skvernelio, nepaprastoji padėtis leistų taikyti kai kuriuos ribojimus, pvz., drausti protestus, susibūrimus.

„Jei mes apsisprendžiam, kad toks režimas yra neišvengiamas, o aš manau, kad mes prie to artėjame, kad jis bus neišvengiamas, riekia visuomenei paaiškinti, ką tai duotų“, – pažymėjo opozicijos lyderis.

Anot jo, būtina žmones informuoti, kad toks režimas galiotų ne visoje šalyje. o tik atskirose vietovėse, kad būtų aiškus sąrašas, kas būtų ribojama, taip pat viešas planas, kaip tokia padėtis įvedama ir kontroliuojama.

Šiandien situacija yra tokia, norint pilnai pasitelkti kariuomenę, kariuomenės rezervus, gali būti svarstoma situacija dėl nepaprastosios padėties įvedimo atskiruose ruožuose.

„Kad tai nebūtų visoj šalies teritorijoj, kad nebūtų priimami sprendimai dėl politinių teisių ir laisvių suvaržymo, tačiau kalant apie įvairius protestus, akcijas masines, tas ribojimas būtų įvestas, ir būtų galima mobilizuotu resursus tiek savivaldos, tiek valstybės, tiek visas maksimalias pajėgas, kad būtų užtikrintas valstybės sienų neliečiamumas“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Jis taip pat sakė manantis, jog visuomenei pateikus aiškų planą ir paaiškinus, kodėl tokia situacija reikalinga, pasipriešinimo nebūtų.

„Jei vėl bus (vienašališkas) sprendimas įvesti  tokią padėtį, aš supratu, koks bus sprendimas Seime arba kokia bus visuomenės reakcija. Bet jei tu visuomene pasitiki, o reikia mūsų žmonėmis pasitikėti, jų baimės yra natūralios, jas reikia išklausyti ir labai aiškiai pateikti planą: „Žiūrėkite – mes rugsėjo 1-ą darom tą, 15-tą darom tą, spalio 1-ą – tą, turim rezultatą tokį, ir paaiškinus, manau, kad dauguma žmonių suprastų“, – kalbėjo opozicijos lyderis.

Apie nepaprastąją padėtį politikas pasisakė po pirmadienio vakarą numalšinto protesto Rūdninkuose, kur keliasdešimt žmonių besipriešindami planams poligone apgyvendinti nelegalius migrantus bandė blokuoti kelią į teritoriją. Riaušių malšinimo pareigūnai juos nuo kelio patraukė jėga.

Pagal įstatymą, nepaprastoji padėtis gali būti įvedama visoje Lietuvos teritorijoje ar jos dalyje – atskiruose valstybės teritorijos administraciniuose vienetuose, pasienio ruože ar kitose valstybės teritorijos dalyse.

Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus, gi būti įvedama komendanto valanda.

Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.

Pasigedo G. Nausėdos lyderystės

S. Skvernelis teigia, kad iš Baltarusijos į Lietuvą plūstančių nelegalių migrantų sukeltoje krizėje pasigendąs prezidento Gitano Nausėdos lyderystės.

„O kur gi mūsų valstybės vadovas, kuris žadėjo sodinti politines partijas prie apskritojo stalo, krizės atvejais ieškoti politinio sutarimo, spręsti? Mes šių veiksmų bent jau viešai tikrai nematome, gal neviešai kažkas vyksta“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis.

O kur gi mūsų valstybės vadovas, kuris žadėjo sodinti politines partijas prie apskritojo stalo, krizės atvejais ieškoti politinio sutarimo, spręsti?

„Tačiau jeigu valstybė apsisprendė ne diplomatiniais kanalais, o kitais būdais, ginant savo sieną, savo interesus turėti tvirtą poziciją, tai tvirtai politinei pozicijai reikia bendro politinio sutarimo“, – pridūrė jis.

S . Skvernelis pabrėžė, kad šioje iš Baltarusijos į Lietuvą plūstančių migrantų sukeltoje krizinėje situacijoje lyderystės ypač reikia.

„Čia tos lyderystės aiškiai matosi, kad reikia. Sukviesti galbūt politinių partijų, esančių Seime frakcijų vadovus, pirmininkus, Vyriausybę, valdančiuosius ir sutarti, bent jau ieškoti maksimalaus sutarimo, kad būtų galima nuraminti situaciją šalies viduje ir efektyviai spręsti šią krizę. Bet kol kas tokios lyderystės tikrai nesimato ir tai yra tikrai labai gaila“, – pabrėžė politikas.