Seimo narys Laurynas Kasčiūnas įsitikinęs, kad Lietuva turi iš anksto pasirūpinti priemonėmis, kurios padėtų išvengti didesnių problemų ateityje.
„Mes po truputį pradedame turėti problemų, todėl aš visą laiką sakau, kad norėdami išvengti didesnių problemų ateityje, turime šiandien susidėlioti labai aiškius saugiklius, kad galėtume valdyti procesus“, – teigė L. Kasčiūnas.
Politikas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip visuomenė informuojama apie galimus migrantų nusikaltimus.
„Kas yra gerai, ir čia reikia pagirti policiją, kad mes, kitaip nei Vakarų Europoje prieš dar du dešimtmečius, kur būdavo slepiama tapatybė, bent jau šitų žaidimų nežaidžiame, politinio korektiškumo tabu sistemos nekuriame ir aiškiai pasakome visuomenei, kad taip, čia dirbantys migrantai gali kelti grėsmę ir gali būti atsakingi už nusikaltimus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, už nusikaltimus nuteisti užsieniečiai turėtų būti išsiunčiami iš Lietuvos.
„Mano siūlymas labai paprastas. Tai, ką siūliau dar 2017 metais. Atsimenu, tada daugelis šypsojosi iš mano pasiūlymo. Kai kurie kiti politikai šiandien tą pasiūlymą kartoja. Jeigu jis čia yra nuteisiamas, vykdo bausmę, turi būti deportuotas iš valstybės“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tuo metu Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad Lietuvos įstatymų privalo laikytis visi šalies gyventojai, nepriklausomai nuo jų pilietybės.
„Visų pirma, kiekvieno imigranto, kaip ir kiekvieno Lietuvos piliečio, pareiga yra laikytis Lietuvos įstatymų. Jei yra galimai padaryti nusikaltimai, šiuo atveju labai bjaurus, labai baisus nusikaltimas, tai, suprantama, turi sulaukti atitinkamo atpildo“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Anot politikės, diskusija apie migrantų deportaciją neturėtų užgožti atsakomybės už padarytus nusikaltimus.
„Diskusijos apie imigrantų išsiuntimus, deportacijas eina atskiru takeliu, bet čia visų pirma yra bausmės neišvengiamumas ir atitinkamos bausmės už nusikaltimus“, – pabrėžė V. Čmilytė-Nielsen.
Paklausta, ar sunkius nusikaltimus padarę užsieniečiai turėtų būti išsiunčiami iš Lietuvos be galimybės sugrįžti, parlamentarė neatmetė tokios galimybės.
„Žinoma, tą reikia svarstyti, nes yra dalis tokių sunkių nusikaltimų, šiuo atveju mes kalbame būtent apie tokį, kurių neturėtume toleruoti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo narys Ruslanas Baranovas taip pat mano, kad už sunkius nusikaltimus nuteistų užsieniečių išsiuntimas galėtų būti viena iš priemonių.
„Aš nežinau, kiek mums trūksta migrantų, iš tikrųjų. Man atrodo, jų skaičius yra visiškai pakankamas“, – sakė R. Baranovas.
Politiko teigimu, reikėtų aiškiau apibrėžti, už kokius nusikaltimus užsieniečiai galėtų netekti teisės gyventi ir dirbti Lietuvoje.
„Turbūt reikėtų mums susitvarkyti šioje vietoje teisinę bazę, tiksliai apibrėžti tokius nusikaltimus – išprievartavimus, nužudymus, turbūt net ir tam tikras vagystes. Užfiksavus tuos faktus, nutraukti leidimą dirbti. Jie dažniausiai būna su darbo vizomis. Nutraukti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir juos paprasčiausiai deportuoti“, – aiškino R. Baranovas.
Jo nuomone, tokia tvarka galėtų atgrasyti ir kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų.
„Tai turbūt sukurtų tam tikrą atgrasymą ir kitiems, jeigu jie turi kažkokių tokių minčių. Tai būtų toks sprendimas“, – pridūrė parlamentaras.
Griežtesnės pozicijos laikosi Seimo narys Vytautas Sinica. Jo įsitikinimu, už tyčinius nusikaltimus nuteisti užsieniečiai turėtų būti automatiškai deportuojami atlikę bausmę.
„Vienareikšmiškai. Ginčas dabar yra politinis ne apie tai, ar apskritai reikia išsiųsti. Yra mechanizmas išsiųsti, bet dabartinis mechanizmas nusikaltusį užsienietį leidžia išsiųsti tik po atskiro individualaus vertinimo“, – teigė V. Sinica.
Pasak politiko, šiuo metu priimant sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo vertinamos įvairios jo gyvenimo Lietuvoje aplinkybės.
„Ar jis turi čia šeimą, ar turi pajamų, daugiau nusikaltimų nedarė, dar kažką – maždaug jo bendras profilis“, – vardijo V. Sinica.
Parlamentaras priminė, kad Seimui jau pateikė siūlymą keisti tokią tvarką.
„Mano siūlymas, kuris praėjo Seime pateikimą, bet tolesnių stadijų dar ne, yra toks, kad automatiškai, jeigu užsienietis padarė tyčinį baudžiamąjį nusikaltimą, jis po bausmės atlikimo keliauja namo. Kol kas tokio sprendimo nėra“, – pabrėžė V. Sinica.
(be temos)
(be temos)
(be temos)