- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant dalies žiniasklaidos atstovų nepritarimo, Seimo Kultūros komitetas planuoja sudaryti darbo grupę rengti naują žiniasklaidos savireguliacijos modelį.
Po trečiadienį įvykusios tęstinės diskusijos jai pirmininkavęs Seimo Kultūros komiteto narys Arminas Lydeka pranešė, kad dėl darbo grupės sudarymo bus sprendžiama artimiausiame komiteto posėdyje.
Tuo metu Lietuvos žurnalistų sąjunga ir kelių diskusijoje dalyvavusių visuomenės informavimo priemonių atstovai teigė, kad žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmo keitimu turėtų rūpintis patys žurnalistai, o ne politikai.
„Ta darbo grupė yra vieta, į kurią gali žurnalistai, kiti visuomenės informavimo atstovai galės sunešti savo pasiūlymus, tai bus darbo stalas, ant kurio galėtų sugulti tie pasiūlymai“, – trečiadienį sakė A. Lydeka.
Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius savo ruožtu pabrėžė, kad „savireguliacijos reikalai turi kilti iš žiniasklaidos“.
Prieš posėdį sąjunga išplatino pranešimą, „kad nenumaldomas politikų noras kurti darbo grupes ir patiems jose dalyvauti kuriant žiniasklaidos savireguliacijos tvarką kelia rimtą pavojų spaudos nepriklausomumui ir laisvei bei gali turėti rimtų tarptautinių pasekmių“.
„Lietuvos žurnalistų sąjunga raštu kreipėsi Seimo Kultūros komitetą primindama politikams, kad žiniasklaidos savireguliacija – tai žiniasklaidos specialistų savanoriškai sukurta sistema, užtikrinanti pagarbą jų profesinėms ir etinėms nuostatoms bei aiškiai brėžianti profesionalaus darbo gaires, taip pat ir atskaitingos žiniasklaidos principus“, – teigiama pareiškime.
Jame teigiama, kad LRT kreipimąsi dėl žiniasklaidos savireguliacijos modelio keitimo galėtų svarstyti ir diskusiją apie savireguliacijos sistemos pokyčius tęsti Kultūros ministerijos medijų taryba ir Visuomenės informavimo etikos asociacija.
„Medijų taryba yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas analizuojant, vertinant ir sprendžiant visuomenės informavimo srities politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Visuomenės informavimo etikos asociacijos siekis – užtikrinti profesinės etikos normų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą, ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus. Abi šios organizacijos turi ekspertinę patirtį ir kartu su LRT gali profesionaliai išdiskutuoti naujas idėjas, pasiūlymus, kuriuos, esant poreikiui keisti įstatymus, gali pateikti svarstyti Seimo Kultūros komitetui“, – rašoma Lietuvos žurnalistų sąjungos pareiškime.
Nacionalinis transliuotojas pernai gruodį kreipėsi į Seimą, prašydamas spręsti susidariusią situaciją, kai jo veiklą etikos požiūriu vertins net kelios institucijos. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį, kad netrukus pradės veikti LRT etikos kontrolieriaus institutas, ir neaišku, koks jo santykis turi būti su Visuomenės informavimo etikos komisija. Ji taip pat nagrinėja skundus dėl žurnalistų etikos.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtino, kad dabartinė žiniasklaidos savireguliacijos sistema yra pernelyg reglamentuota įstatymu, o tai riboja galimybes pačiai bendruomenei priimti jai aktualius sprendimus.
Kodėl LRT turėtų stoti į kokią nors asociaciją, pati būdama didelė žiniasklaidos priemonių grupė?
Šiuo metu įstatyme nustatyta Visuomenės informavimo etikos komisijos sudarymo tvarka, pasak jos, neatitinka autonomijos principo ir taisyklės, kad žurnalistų veiklą turi vertinti jų kolegos.
Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, nepagrįstu ribojimu galima laikyti ir reikalavimą žiniasklaidos priemonėms, norinčioms dalyvauti žiniasklaidos savireguliacijos organizacijoje, priklausyti asociacijoms.
LRT vadovė priminė Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad narystė asociacijoje gali būti tik savanoriška.
„Kodėl LRT turėtų stoti į kokią nors asociaciją, pati būdama didelė žiniasklaidos priemonių grupė?“ – sakė ji.
Dalis diskusijoje dalyvavusių žurnalistų, laidų kūrėjų Visuomenės informavimo etikos komisiją kaltinamo šališkumu ir nepagrįstais sprendimais.
Televizijos laidų prodiuseris Vytautas Masalskis tvirtino buvęs priverstas bylinėtis su komisija ir visus teismus laimėjęs. Anot jo, teismai yra konstatavę, kad Visuomenės informavimo etikos komisija, nagrinėdama skundą, rėmėsi išskirtinai pareiškėjo pasakytais teiginiais, nenagrinėjo visumos ir priėmė nemotyvuotą sprendimą.
Leidinio „Verslo klasė“ žurnalistas Ramūnas Terleckas teigė, kad komisija yra tapusi baudžiamuoju įrankiu, o ne savireguliacijos priemone. Jis pabrėžė, kad turi būti pasitikima šia komisija, kitaip jos sprendimai bus negerbiami.
Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė neigė, kad teisme panaikinama daug komisijos sprendimų. Jos duomenimis, maždaug trečdalis visuomenės informavimo priemonių skundžia Etikos komisijos sprendimo, o iš dešimties skundžiamų sprendimų nepagrįstu pripažįstamas vienas.
„Kiekvienas, kuris dirba, turi teisę suklysti. Jeigu būtų taip, kad kiekvieną suklydusią instituciją reikia naikinti, tai nei Mokesčių inspekcijos, nei kitų, kurios pralaimi tikrai nemažai bylų, nebūtų“, – sakė komisijos vadovė.
Galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad žurnalistų profesinės etikos laikymąsi užtikrina viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija. Sprendimus dėl konkrečių skundų priimta iš asociacijos narių deleguotų narių sudaryta Visuomenės informavimo etikos komisija.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: ką per debatus kalbėjo E. Vaitkus yra tai, ką kalba Kremlius79
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į prezidentus, premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad save rinkimuose išsikėlusio mediko Eduardo Vaitkaus pasisakymuose apie užsienio politiką ji įžvelgia Kremliaus ...
-
L. Kasčiūnas pakvietė Švediją prisidėti prie oro policijos misijos vykdymo Lietuvoje4
Antradienį viešėdamas Stokholme krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pakvietė Švediją dislokuoti savo naikintuvus NATO oro policijos misijos vykdymui Lietuvoje. ...
-
G. Nausėda atvyko atsisveikinti su G. Kirkilu: jis buvo politikas gerąja to žodžio prasme6
Antradienį atsisveikinti su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu atvyko ir prezidentas Gitanas Nausėda. Šalies vadovo teigimu, G. Kirkilas buvo politikas gerąja to žodžio prasme. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą I. Makaraitytės šmeižto byloje3
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo sprendimą šmeižto byloje prieš Indrę Makaraitytę – pašalino savo įrašą feisbuke bei sumokėjo žurnalistės bylinėjimosi išlaidas. ...
-
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: V. Rakučio pasisakymai apie moteris yra žeidžiantys ir nepadorūs7
Kilus pasipiktinimui dėl įžeidžių konservatoriaus Valdo Rakučio pasisakymų apie jaunų moterų sprendimus susilaukti vaikų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) seniūnė Seime Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, ...
-
A. Bilotaitė dėl G. Nausėdos pranešimo apie L. Volkovo užpuolikus kreipėsi į prokurorus41
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl prezidento Gitano Nausėdos veiksmų, šiam praėjusią savaitę viešai paskelbus apie sulaikytus rusų opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus. Prezi...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...
-
Seimas – už griežtesnes sankcijas baltarusiams, bet prieš jų ir rusų kelionių ribojimus3
Seimas antradienį atmetė siūlymus riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių keliones į tėvynę, tačiau yra linkęs pritarti projektui, metams pratęsiančiam nacionalines sankcijas jų atžvilgiu ir griežtinančiam sąlygas baltarusiams. ...
-
Parlamentas linkęs griežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems žmonėms
Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymo pataisomis, kuriomis siūloma sugriežtinti įkalinimo sąlygas iš bausmės atlikimo vietos pabėgusiems nuteistiesiems. ...