„Aš sveikinu Ukrainos pusę, (...) nes pats iš arti mačiau Kyjive, koks vyksta intensyvus darbas politinis, teisinis, jiems pavyko pagerinti susitarimo tekstą“, – Vilniaus knygų mugėje žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
„O pats faktas, kad Amerika bus suinteresuota naudingosiomis iškasenomis Ukrainoje, tai yra labai geras atgrasymo faktorius, nes Amerika bus suinteresuota taip pat ir savo buvimu ar tam tikru Ukrainos saugumu, arba jo garantijomis“, – pridūrė G. Nausėda.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis artimiausiu metu lankysis Vašingtone. Čia jis turėtų pasirašyti susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų sandorio sąlygų.
Susitarimu Jungtinėms Valstijoms suteikiam prieiga prie Ukrainos išteklių, kuriamas bendras fondas.
„Tai yra teisingas kelias. Svarbu, kad abi pusės būtų lygiavertėse pozicijose ir kad nebūtų vienos šalies diktato kitai. Atrodo, kad ta linkme viskas ir juda, todėl šitą susitarimą iš esmės sveikinčiau“, – pažymėjo G. Nausėda.
Kyjivas tikisi, kad dėl šio susitarimo Vašingtonas ateityje suteiks jam saugumo garantijų, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai Europoje turėtų už tai prisiimti atsakomybę.
Vis tik respublikonas pažymėjo, kad „tai puikus sandoris ir Ukrainai“, nes jis automatiškai užtikrins amerikiečių buvimą jos teritorijoje bei saugumą.
Reaguodamas į šiuos susitarimus, G. Nausėda pabrėžė, kad pasaulio tvarka jau reikšmingai pasikeitė ir tampa „kur kas labiau ekonomizuota“.
„Mes kur kas rečiau kalbame apie vertybes ir principus, kuriais tikrai Europa didžiavosi ir savo kryptinga politika norėjo parodyti pavyzdį kitiems. Dabar principai šiek tiek keičiasi“, – sakė Lietuvos vadovas.
„Zapad“ pratybos neturėtų kelti papildomo nerimo
Prezidentas sako, kad šiemet rudenį vyksiančios Rusijos ir Baltarusijos bendros karinės pratybos „Zapad“ („Vakarai“) neturėtų kelti papildomo nerimo, nes Lietuva su sąjungininkais taip pat treniruojasi ir ruošiasi galimoms grėsmėms.
„Tai nėra nieko naujo, tai yra dalykai, kurie pasikartoja nuolat, tos pratybos yra nuolat organizuojamas tam, kad pademonstruotų savo jėgą, mes nesibaiminame tos jėgos, mes turime savo pratybas, kurias organizuojame su savo sąjungininkais“, – Vilniaus knygų mugėje ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Mums nereikia rūpintis, ką ten tie agresoriai galvoja už rytinės sienos, mes jiems į galvą ir į širdį neįlysime, jei pas juos tokia apskritai yra, bet mes turime rūpintis tuo, ką galime padaryti patys ir padaryti su sąjungininkais“, – teigė jis.
Kaip rašė BNS, ketvirtadienį priešiškos informacinės aplinkos apžvalgą pristačiusi kariuomenė teigė, kad šiemet per Rusijos ir Baltarusijos bendras pratybas gali būti matomas dezinformacijos suaktyvėjimas.
Pratybas ketinama vykdyti rugsėjį, jos rengiamos nuo 2009-ųjų kas dvejus metus.
Oficialūs pratybų tikslai – praktikuoti bendrus gynybinius ir puolamuosius veiksmus, gerinti ginkluotųjų pajėgų bendradarbiavimą ir patikrinti karių pasirengimą įvairiems saugumo scenarijams.
Vis dėlto šie mokymai su Rusija ir Baltarusija besiribojančių šalių pareigūnams kiekvienąkart kelia nerimą dėl netyčinių incidentų rizikos.
2023 metais šios pratybos nevyko.
Britų žvalgyba tikėtina pratybų atšaukimo priežastimi nurodė tai, kad Rusijos kariuomenei trūksta karių ir technikos, taip pat Rusijos vadovybės nenorą sulaukti kritikos dėl eilinių parodomųjų manevrų vykstant karui Ukrainoje.
2021 metais pratybose dalyvavo Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos kariai, taip pat kai kurių kitų šalių kariškiai. Jos buvo vienos didžiausių pastaraisiais metais. Tuomet skelbta, kad „Zapad 2021“ aktyvioji fazė vyko devyniuose poligonuose Rusijoje ir penkiuose poligonuose Baltarusijoje.
2022 metais Baltarusija ir Rusija surengė dideles bendras karines pratybas „Sąjunginis ryžtas“. Jos prasidėjo likus dviem savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainoje.
