Kaip pranešė Prezidentūra, pirmadienį vykusiame susitikime su prieš Rusijos invaziją kovojančios šalies parlamento pirmininku Ruslanu Stefančiuku šalies vadovas teigė, kad bet koks susitarimas, pagrįstas Rusijos reikalavimu Kyjivui būti neutraliu, riboti savo ginkluotąsias pajėgas ar bendradarbiavimą su Vakarais, būtų žalingas tiek Ukrainai, tiek visai Europai.
Prezidentas taip pat teigė, jog efektyviausia Ukrainos saugumo garantija yra narystė NATO ir Europos Sąjungoje (ES) bei pakartojo tikslą pagreitinti Ukrainos integraciją į Bendriją ir siūlymą nustatyti 2030-ųjų sausio 1 dieną kaip tikslinę narystės datą.
Anot G. Nausėdos, šiam tikslui įgyvendinti, preliminariais vertinimais, Aukščiausiajai Radai teks priimti ne mažiau kaip 500 teisės aktų, siekiant atitikti ES narystės kriterijus. Dauguma jų turėtų būti priimti iki 2027 metų pabaigos.
Pasak šalies vadovo, Lietuvos pozicija dėl pagalbos Ukrainai išlieka aiški ir nuosekli – reikalingi nauji ilgalaikiai įsipareigojimai dėl karinės paramos, didesnis ekonominis spaudimas Rusijai.
Rusija privalo sumokėti už savo veiksmus.
„Turime įvesti Rusijai naujas sankcijas ir nukreipti įšaldytus Rusijos aktyvus Ukrainos atstatymui. Rusija privalo sumokėti už savo veiksmus“, – sakė G. Nausėda.
Kvietė Lenkiją prisidėti prie rotacinės oro gynybos
Prezidentas pirmadienį taip pat susitiko su Lenkijos Seimo pirmininku Szymonu Holownia (Šimonu Holovnia). Politikai aptarė dvišalius Lietuvos ir Lenkijos ryšius, bendradarbiavimą gynybos srityje, saugumo situaciją regione ir paramą Ukrainai.
„Esame dėkingi Lenkijai už jos indėlį į mūsų regiono saugumą. Taip pat kviečiame Lenkiją prisidėti prie NATO oro ir raketinės gynybos rotacinio modelio Baltijos valstybėse. Stipri oro ir raketinė gynyba yra gyvybiškai svarbus mūsų regiono saugumo klausimas“, – sakė G. Nausėda.
Lietuvos vadovas akcentavo būtinybę skirti daugiau dėmesio kovai su Rusijos dezinformacijos veikla ir jos bandymais perrašyti Europos istoriją.
„Labai svarbu, kad abi totalitarinės ideologijos – nacizmas ir sovietizmas – Europoje būtų tinkamai įvertintos. Sovietų įvykdyti nusikaltimai turi būti pripažinti, tarptautiniu mastu įvertinti ir paviešinti. Turėtume suvienyti jėgas ir bendradarbiauti, siekdami pabrėžti istorinio atminimo klausimų svarbą bei išlaikyti politinį dėmesį šiai temai ES lygiu“, – kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas pabrėžė, jog Lenkija yra svarbiausia Lietuvos ekonominė partnerė.
Vilniuje Ukrainos ir Lenkijos bei Estijos, Latvijos, Suomijos parlamentų vadovai lankosi Lietuvai antradienį minėsiant Nepriklausomybės atkūrimo 35-metį.
Prezidentas padėkojo R. Stefančukui už vizitą kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną.
„Ši diena mums nepaprastai svarbi – ji simbolizuoja Lietuvos laisvės ir suvereniteto atkūrimą. Šiandien matome ir visomis išgalėmis remiame ir ukrainiečių nepalaužiamą valią, ryžtą bei pasiaukojimą kovoje už laisvę“, – sakė G. Nausėda.
