Nausėda: premjerė neturėtų komentuoti mano pasisakymų

„Pirmiausia turime suprasti, kad Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimas yra išspręstas prieš keletą metų. Galima vadinti jį klaida, galima vadinti kitaip, bet tai yra klausimas, kuris, pripažinkime, buvo tam tikras Taivano iškovojimas santykiuose su kitomis pasaulio valstybėmis. Tai buvo kuoliukas, kurį jie įkalė“, – žurnalistams Prezidentūroje po susitikimo su partijų lyderiais antradienį sakė šalies vadovas.

Pasak jo, ėmusis svarstyti atstovybės pavadinimo keitimą, gali tekti susidurti su dilema, ar „pavadinimas lieka toks, koks yra, arba apskritai jokios atstovybės“.

Anot jo, Lietuva nori išsaugoti normalius, dalykiškus santykius tiek su Taipėjumi, tiek ir su Kinija.

„Bet (...) komunistinės Kinijos reakcija į šį faktą buvo tokia, kokia ji buvo, ji nelabai ženkliai pasikeitė ir mes tikrai nesame pasirengę bet kokiomis sąlygomis arba su ištiesta ranka priimti ultimatyvius reikalavimus“, – teigė jis.

G. Nausėda akcentavo, kad atkurti santykius su Pekinu galima grąžinant diplomatinį atstovavimą bent iki žemesnio nei ambasadoriaus rango atstovavimo.

Premjerė Inga Ruginienė ne kartą yra sakiusi nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pavadinta Taipėjaus vardu.

Premjerė neturėtų komentuoti mano pasisakymų, juo labiau iš uždaro susitikimo, kur iš tikrųjų mes diskutavome ir apie šį minėtąjį klausimą.

Pirmadienį publikuotame interviu naujienų portalui „Lrytas“ Vyriausybės vadovė sakė, kad prieš keletą savaičių vykusiame susitikime prezidentas pritarė visoms jos išsakytoms pozicijoms.

„Susitikime pritarė toms pozicijoms, kurios ir buvo anksčiau išsakytos“, – sakė ji.

Savo ruožtu G. Nausėda pabrėžė, kad I. Ruginienė neturėtų komentuoti jo pasisakymų iš uždaro susitikimo.

„Premjerė neturėtų komentuoti mano pasisakymų, juo labiau iš uždaro susitikimo, kur iš tikrųjų mes diskutavome ir apie šį minėtąjį klausimą“, – teigė šalies vadovas.

„Dar kartą kartoju, gali būti pavadinta Taipėjaus, gali pavadinta būti kitu pavadinimu, bet tai yra klausimas, kuris yra susijęs su abiem pusėmis: tiek su valstybe, kurioje šita atstovybė yra įsteigta, tiek ir su pačia atstovybe, kuri yra įsteigta ir kurios pavadinimas, pirminis pavadinimas buvo skirtingas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis taip pat dar kartą akcentavo, kad Lietuva iki galo neišnaudojo ekonominio bendradarbiavimo su Taivanu.

„Ir užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio vienas iš uždavinių yra pamėginti šį potencialą atskleisti pirmiausia per sukūrimą tam tikrų programų, kurios labai aiškiai atspindėtų ir taivaniečių įsipareigojimus“, – nurodė jis.

„Deja, šiandien turime konstatuoti, kad galėjome pasiekti kur kas daugiau negu pasiekėme“, – pridūrė G. Nausėda.

Pastaruosius kelerius metus Vilnius ir Pekinas nesutaria, kaip po ginčo dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo atkurti diplomatinį atstovavimą abiejose šalyse.

Lietuvoje nuo pernai gegužės vidurio nebeliko akredituotų Kinijos diplomatų ar kitų personalo narių. Po Taivaniečių atstovybės atidarymo 2021 metais smuko ir dvišalė prekyba.

I. Ruginienės Vyriausybės programoje yra įrašytas siekis „atkurti diplomatinius santykius su Kinija iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose Europos Sąjungos valstybėse“.

Praėjusią savaitę paskelbta LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ gyventojų apklausa parodė, jog šeši iš dešimties šalies gyventojų palaiko atstovybės vardo keitimą.