„Jei nepaliksime jokių abejonių, kad 5 straipsnis galioja, Rusija jo neišbandys“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.
Tačiau, pasak prezidento, tam nepakanka „kartoti, koks šis straipsnis yra tvirtas“.
„Turime skirti daugiau lėšų (gynybai – BNS), stiprinti oro gynybą ir statyti atgrasymo sieną ne tik NATO viduje, bet ir diskutuojant apie ES daugiametį biudžetą“, – tikino jis.
„Labai svarbu pabrėžti Rytų flango šalių svarbą, nes jos saugo išorinę Europos Sąjungos sieną ir prisiima šią naštą – finansinę naštą, kuri kartais yra neproporcinga“, – pabrėžė G. Nausėda.
NATO pranešė, kad pagrindinės Europos ir Kanados gynybos išlaidos 2026 metais padidėjo 11 procentų. Lietuva šiemet krašto apsaugai skiria 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) reikalauja, kad Vašingtono sąjungininkai sparčiau vykdytų įsipareigojimą iki 2035 metų pasiekti, kad bendros su saugumu susijusios išlaidos sudarytų 5 proc. BVP.
Būtent ženkliukus su užrašu „5 % CLUB“ (liet. 5 proc. klubas) NATO viršūnių susitikime buvo įsisegęs G. Nausėda kartu su Ankaroje viešinčiais Lietuvos užsienio reikalų bei krašto apsaugos ministrais.
„NATO viršūnių susitikime Ankaroje Lietuva siunčia vieningą ir aiškią žinią: metas pažadus paversti realiais pajėgumais. Raginame sąjungininkus nedelsiant jungtis prie 5 proc. klubo“, – teigiama Lietuvos diplomatijos vadovo Kęstučio Budrio įraše socialiniame tinkle „Facebook“.
G. Nausėda žurnalistams sakė suprantantis, kad kai kurioms didelėms šalims nėra lengva pasiekti tokį gynybos finansavimo lygį, tačiau akcentavo jo svarbą.
„Turi būti vienas klubas, ir šis klubas turėtų vadintis 5 proc. klubu“, – pabrėžė jis.
Turi būti vienas klubas, ir šis klubas turėtų vadintis 5 proc. klubu.
Dar prieš išvykdamas į Ankarą prezidentas tikino, jog „vieną kartą reikia pasakyti, kad 5 straipsnis yra kertinis NATO susitarimo elementas“ ir po to ragino prie šio klausimo nebegrįžti.
5-asis straipsnis yra NATO kolektyvinio saugumo nuostata, kurioje teigiama, kad puolimas prieš vieną narę yra puolimas prieš visas Aljanso šalis.
Birželio pabaigoje Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) pareiškė neatmetantis galimybės, kad Rusija per ateinančius dvejus metus gali surengti „netikros vėliavos“ operaciją, siekdama pateisinti kurios nors NATO šalies narės užpuolimą.
Kiek anksčiau tą patį mėnesį Švedijos parlamento gynybos komitetas įspėjo, jog Rusija gali gana greitai imtis karinių žingsnių prieš Aljanso šalis, jei Kremlius nuspręs, kad laikas tam palankus.
NATO siekiant sutelkti D. Trumpo dėmesį į sparčiai augančius gynybos biudžetus, į viršūnių susitikimo darbotvarkę sugrįžo ir įstrigusios pastangos sustabdyti karą Ukrainoje.
G. Nausėda pakartojo manantis, jog šiuo metu nėra tinkamas laikas pradėti derybas su Kremliumi dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
„Rusija rodo, kad nenori mūsų dalyvavimo, rodo esanti pasirengusi tęsti šį karą. (...) vargu ar įmanoma sėsti prie derybų stalo, jei viena iš konflikto pusių nėra pasirengusi jokioms deryboms“, – sakė jis.
G. Nausėda: tai – ir mūsų karas
JAV ir Iranui trečiadienį apsikeitus smūgiais, NATO viršūnių susitikime dalyvaujantis Lietuvos prezidentas G. Nausėda reiškia solidarumą su Vašingtonu bei sako, jog tai yra ir „mūsų karas“.
„Mus neramina tolesnė eskalacija Artimuosiuose Rytuose, tačiau kartu suprantame, kad turime spręsti problemas, susijusias su galimu branduolinio ginklo kūrimu Irane. Todėl mano šalis solidarizuojasi su Jungtinėmis Valstijomis“, – žurnalistams Ankaroje sakė G. Nausėda.
„Man visiškai aišku, kad tai yra ir mūsų konfliktas, mūsų karas, todėl turime išlikti vieningi, jei tikimės solidarumo iš Jungtinių Valstijų pusės“, – pabrėžė jis.
JAV kariuomenė trečiadienį anksti ryte atakavo Iraną, Vašingtonui pareiškus, kad Teheranas smogė trims laivams Hormuzo sąsiauryje. Iranas į tai atsakė smūgiais, nukreiptais prieš Bahreiną ir Kuveitą.
Regioninis susišaudymas padidino riziką, kad gali žlugti tarpinis susitarimas dėl kovos veiksmų nutraukimo, o Artimiesiems Rytams vėl iškils platesnio konflikto pavojus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad paliaubos su Iranu baigėsi, ir pavadino Teheraną „nesveiku“.
G. Nausėda priminė, jog po Valstybės gynimo tarybos sprendimo birželio pradžioje Seimas leido tarptautinėse jūrinio saugumo ir laivybos laisvės užtikrinimo operacijose Hormuzo sąsiauryje dalyvauti iki 40 Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.
Karo su JAV ir Izraeliu pradžioje Iranas įvedė gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio blokadą, dėl to pasaulinės naftos kainos smarkiai išaugo ir sukrėtė finansų rinkas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)