„Yra vienas veiksnys, ir tas veiksnys vadinasi dviem žodžiais: Donaldas Trumpas. Šiandien prie stalo aš girdėjau tikrai labai daug pagiriamųjų žodžių jo lyderystei ir manau, kad (...) jeigu ne D. Trumpas, šiandien mes apie 5 procentus nekalbėtume. Ir juo labiau turbūt tikrai negalėtume tikėtis, kad toks gynybos išlaidų lygis bus užfiksuotas“, – žurnalistams Hagoje sakė G. Nausėda.

Ir tai yra turbūt ta patikima garantija, kuri leis mums judėti į priekį.

NATO lyderiai sutarė iki 2035 metų pasiekti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų gynybai lygį, iš kurių 1,5 proc. BVP būtų skiriama su krašto apsauga susijusioms netiesioginėms išlaidoms padengti.

G. Nausėda sakė, kad D. Trumpas antrojoje kadencijoje JAV prezidento pareigose išlieka nuoseklus spausdamas sąjungininkes.

„Ar norėtų šiandien kuri nors valstybė akivaizdžiai priešpastatyti save tikslui, 5 procentų tikslui, kuris yra Donaldo Trumpo reikalavimas? Manau, kad nei viena to nei atvirai, nei kažkaip užslėptai nenorėtų daryti“, – teigė Lietuvos prezidentas.

„Ir tai yra turbūt ta patikima garantija, kuri leis mums judėti į priekį“, – pridūrė jis.

Šalies vadovo teigimu, 5 proc. BVP finansavimas būtų ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis šuolis vystant sąjungininkių ginkluotąsias pajėgas, o to ypač reikia Rusijai konfrontuojant su NATO ir tęsiant invaziją Ukrainoje.

Pasak jo, 2035 metai finansavimo rodikliams pasiekti Lietuvos, manymu, yra per ilgas laikotarpis, tačiau „politika yra kompromisų menas“.

G. Nausėda taip pat ragino džiaugtis tuo, jog NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje liko įrašytas įsipareigojimas sąjungininkėms remti Ukrainą.

Dokumente patvirtinti sąjungininkių „tęstiniai suverenūs įsipareigojimai remti Ukrainą, kurios saugumas prisideda prie mūsų“. Parama Ukrainai bus įskaičiuojama į Aljanso narių gynybos biudžetus.