Nausėda: gynybai skiriamų lėšų per mažai, tačiau valstybė gyvena ne vien gynybos reikalais (Papildyta)

„Gynybos biudžetas, taip, 5 proc. yra per mažai, tai Valstybės kontrolės požiūriu. Bet, kita vertus, negalima gyventi tikrai gynybos reikalais, tai yra ir socialinės išlaidos, pensijų kėlimas, valstybės tarnautojų, darbuotojų algų kėlimas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė šalies vadovas.

Pasak G. Nausėdos, būtina rasti pusiausvyrą tarp gynybos ir socialinių išlaidų, nes valstybės solidarumas su gyventojais yra svarbus ir šalies saugumui.

„Jeigu mes valstybėje nedemonstruojame empatijos žmonėms, solidarumo su žmonėmis, tai kaip galime tikėtis žmonių solidarumo tuo atveju, jeigu valstybei iškiltų grėsmė?“ – teigė prezidentas.

Kaip rašė BNS, Vyriausybė kitąmet krašto apsaugai planuoja skirti 5 proc. BVP arba 4,8 mlrd. eurų.

Valstybės kontrolė teigia, kad norint pasiekti užsibrėžtų tikslų krašto apsaugos srityje kitąmet gynybai reikėtų skirti ne mažiau kaip 5,44 proc. BVP.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas BNS yra sakęs, kad 5 proc. BVP gynybos biudžetas leidžia toliau siekti tikslo išvystyti kariuomenės diviziją iki 2030 metų, tačiau dėl to gali keistis įsigyjamos ginkluotės pobūdis.

Kalbėdamas apie kariuomenės divizijos vystymą, G. Nausėda teigė, kad jos kūrimo tikslus su valstybės finansinėmis galimybėmis galima suderinti keičiant planuojamą įsigyti ginkluotę arba mažinant su divizijos plėtra tiesiogiai nesusijusias išlaidas, pavyzdžiui, atidedant investicijas į karinį jūrų laivyną.

Pasak jo, galimybė keisti divizijai numatytą ginkluotę Valstybės gynimo taryboje svarstyta dar prieš rengiant kitų metų biudžetą.

„Mes iš esmės jau anksčiau Valstybės gynimo taryboje pradėjome svarstyti klausimus, o kas atsitiktų ir ar divizijos pajėgumas kažkaip kokybiškai sumažėtų, jeigu būtų keičiama viena karinė įranga, viena ginkluotė į kitokią ginkluotę“, – kalbėjo prezidentas.

Anot G. Nausėdos, tokius svarstymus paskatino ne tiek valstybės finansinė padėtis, kiek situacija gynybos pramonės rinkoje, kurioje dėl nepakankamos pasiūlos kai kurios karinės įrangos pristatymo terminai nusikelia į pernelyg tolimą ateitį.

„Manau, kad šitaip elgdamiesi galime tiesiog labai aiškiai iškristalizuoti tuos prioritetus, kurie šiuo metu Lietuvoje yra, ir, be abejo, prioritetas numeris vienas yra nacionalinė divizija“, – teigė šalies vadovas.

G. Nausėda taip pat sukritikavo lėtą krašto apsaugai numatytų lėšų panaudojimą. Pasak jo, ketvirtojo ketvirčio pradžioje buvo panaudota 45 proc. šiems metams numatytų lėšų.

„Krašto apsaugos ministerija signalizuoja, kad jeigu taip viskas klostysis, kaip jie planuoja, iš esmės pasivijimas to 100 proc. turėtų būti. Bet tai nėra normali situacija, aš pripažįstu, taip neturėtų būti“, – sakė prezidentas.

Jo teigimu, būtina mažinti gynybos pirkimų sezoniškumą, nes šiemet išlaidų koncentracija paskutinį metų ketvirtį yra ypač didelė.

Pasak šalies vadovo, dabartinės pirkimų procedūros trunka pernelyg ilgai, o atsakomybę už sprendimus mėginama paversti kolektyvine.

Kaip rašė BNS, spalio pradžioje dar buvo nepanaudota maždaug pusė šių metų krašto apsaugos finansavimo, tačiau krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa sakė, kad tai daroma greičiau nei pernai.

M. Sinkevičius anksčiau teigė suprantantis Krašto apsaugos ministerijos (KAM) paaiškinimus dėl nepanaudotų lėšų, tačiau pabrėžė, kad pirkimus atliekančios organizacijos turėtų dirbti operatyviau.

Premjero teigimu, konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybė paliko 3,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai, tačiau dabar jam viršijant 5 proc., lėšas tenka apdoroti tam pačiam aparatui.

BNS taip pat rašė, kad kitų metų valstybės biudžeto projektą pateikusi Vyriausybė numato 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitą, kai europiniuose Mastrichto kriterijuose yra nustatyta 3 proc. pamatinė riba.

Vis dėlto prezidentas pabrėžė nemanantis, kad planuodama tokias išlaidas valstybė įsivarė save į kampą.

„Negaliu sakyti, kad įsivarėme save į kampą, nes visos išlaidos, kurios yra planuojamos, jos yra tikrai pateisinamos ir tą pripažįsta net ir Valstybės kontrolė“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda taip pat teigė suprantantis viešojo sektoriaus darbuotojų nepasitenkinimą numatomu atlyginimų didinimu, tačiau pabrėžė, kad spartesnis jų augimas dar labiau padidintų valstybės valdžios sektoriaus deficitą.

Daugiausiai nepasitenkinimo dėl per mažo atlyginimų augimo leidžia statutinių pareigūnų profsąjungos.

Sako, kad siekio atkurti santykius su Kinija nereikia sieti su Taivaniečių atstovybės pavadinimu

G. Nausėda sako, kad Lietuvos pastangos atkurti diplomatinį atstovavimą santykiuose su Kinija neturi būti tiesiogiai siejamos su Taivaniečių atstovybės pavadinimo keitimu.

„Tokios pastangos yra visiškai pateisinamos ir aš nemanyčiau, kad jos turėtų būti labai tiesiogiai siejamos su Taivaniečių atstovybės pavadinimu. Tiesiog mes norime nei daug, nei mažai – mes norime atstatyti santykius su Kinija į normalų lygį. Netgi, sakyčiau, žemesnį negu normalų lygį, jeigu, pavyzdžiui, pradžioje Kinijos interesus arba mūsų interesus Kinijoje atstovautų antrasis ambasados asmuo, kitaip tariant, ne ambasadorius“, – „Žinių radijui“ sakė G. Nausėda.

„Tai yra visiškai pragmatiškas siekis normalizuoti diplomatinius santykius. Tą mes turėtume daryti bet kuriuo atveju“, – kalbėjo prezidentas.

Šalies vadovas teigė, kad dar anksti kalbėti apie tai, ar diskusijos su Kinija duos apčiuopiamą rezultatą.

„Kol kas tikrai dar ankstoka kalbėti, ar tie debatai arba diskusijos, kurios yra prasidėjusios su Kinija, duos kažkokį apčiuopiamą rezultatą ir, kaip mes tikimės, duos tą rezultatą dar iki metų pabaigos. Kiek žinau, numatyti lapkričio mėnesį susitikimai šiuo klausimu ir galbūt jie jau leis mums kažkaip labiau brėžti tam tikrą trajektoriją“, – sakė G. Nausėda.

Premjeras M. Sinkevičius anksčiau BNS sakė iki metų pabaigos besitikintis proveržio derybose su Kinija dėl diplomatinio atstovavimo atkūrimo.

Kaip skelbė BNS, valdantieji pastaruoju metu aktyviau kalba apie santykių su Kinija normalizavimą iki tokio diplomatinio atstovavimo lygio, kokį turi kitos ES valstybės. Tai numatyta ir Vyriausybės programoje.

Lietuvos ir Kinijos diplomatiniai santykiai pašlijo 2021 metų rudenį, kai Vilnius leido Taivanui sostinėje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.

Tuomet Kinija vienašališkai pažemino diplomatinį atstovavimą nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio. Savo ruožtu Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, todėl nuo pernai gegužės šalyje neliko nė vieno Kinijos diplomato. 

„Stebuklingų receptų nėra“

G. Nausėda sako, kad dabartinė valdančioji koalicija turi rūpintis valdžios sektoriaus deficito mažinimu ir neperkelti atsakomybės tai daryti tik būsimai valdžiai.

Jis teigia, kad balansuoti viešąsias pajamas ir išlaidas galima mažinant šešėlinę ekonomiką ir apkarpant viešąjį sektorių, tačiau atmeta mokesčių didinimą, mokesčių reformas pavadinęs diskredituota sąvoka.

„Stebuklingų receptų nėra. Taip, reikia padėti nemažai pastangų norint sumažinti biudžeto deficitą bent 1 procentiniu punktu, bet šios valdančiosios koalicijos tam tikra moralinė pareiga yra ir nesukelti visų lūkesčių į kitą politinį ciklą ir nesikratyti atsakomybės, kurią jiems suteikė rinkėjai. Tai yra, (ji turi – BNS) stengtis subalansuoti visus tikslus ir kartu siekti padoraus, jeigu taip galima išsireikšti, biudžeto deficito“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo Vyriausybei praėjusią savaitę pateikus kitų metų valstybės biudžeto projektą. Prognozuojama, jog valdžios sektoriaus deficitas kitąmet ūgtels iki 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir viršys Mastrichto kriterijuose leidžiamą ribą.

Kartu su projektu pateiktose prognozėse matyti, jog deficitas Mastrichto kriterijuose esančią 3 proc. BVP ribą viršys ir 2028 bei 2029 metais.

G. Nausėda teigia, kad priemonių mažinti deficitą galima imtis formuojant 2028 ir 2029 metų biudžetus, o tai įmanoma padaryti laipsniškai mažinant šešėlinę ekonomiką bei dar labiau ribojant viešojo sektoriaus išlaikymo išlaidas.

Daliai ekspertų teigiant, kad prie fiskalinės drausmės laikymosi gali būti neįmanoma grįžti be mokesčių padidinimo, G. Nausėda mokesčių reformą pavadino turbūt labiausiai diskredituotu žodžių junginiu Lietuvoje.

„Tiesiog pernelyg daug mokesčių reformų buvo atlikta per pastarąjį dešimtmetį, pernelyg mažai tikslų pasiekta tomis mokesčių reformomis. Jeigu būtų atliktos mokesčių reformos, kurios būtų generavusios biudžeto pajamas, tai jos būtų galbūt išsprendusios problemą, ir šiandien nereikėtų kalbėti apie 4 proc. biudžeto deficitą“, – tvirtino G. Nausėda.

Šalies vadovas taip pat sakė pasigendantis socialdemokratų komandinio darbo su koalicijos partneriais demokratais ir „valstiečiais“.

„Koalicijos partneriai už biudžetą galėtų balsuoti, jeigu su jais būtų kalbama pagarbiai ir ir dalykiškai nuo pat pradžių. Matau viešojoje erdvėje, kad to nebuvo padaryta. Tai dar nevėlu padaryti, bet tai reikia daryti jau dabar. Rytoj bus per vėlu“, – sakė prezidentas.

Jis taip pat teigė turintis priekaištų finansų ministro Taurimo Valio komunikacijai, bet tvirtino, kad politikas „stengiasi daryti, ką gali“.

Visgi G. Nausėda pabrėžė, kad dabar svarbiausia yra kalbėti ne apie tai, koks yra ministras, o „išlaikyti prioritetus“ ir siekti mažesnio valdžios sektoriaus deficito.