Pasak Prezidentūros, Lietuvos vadovas susitikime pabrėžė, kad Europa privalo visapusiškai dalyvauti derybose dėl taikos Ukrainoje ir būsimos Europos saugumo architektūros, o tam būtina iš anksto sutarti dėl bendros Europos pozicijos ir aiškaus derybinio mandato.
Pasak G. Nausėdos, artėjant naujam diplomatinių derybų etapui Abu Dabyje, ypač svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir neleisti Rusijai išnaudoti derybų proceso, siekiant susilpninti tarptautinį spaudimą.
Prezidento teigimu, šiuo metu kaip tik būtina didinti paramą Ukrainai ir prioritetine tvarka susitarti dėl 22-ojo Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketo Rusijai. Europos solidarumas turi virsti konkrečiais sprendimais, o parama Ukrainai turi būti teisingai pasidalyta tarp visų Europos valstybių.
„Dabartinės paramos Ukrainai apimtis nėra pakankama. Turime veikti ryžtingiau, užtikrinti ilgalaikę karinę ir finansinę paramą bei nuosekliai didinti spaudimą agresorei. Tik stipri Ukraina ir patikimas Rusijos atgrasymas gali užtikrinti tvarią taiką Europoje“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.
Pasak Prezidentūros, bendra Lietuvos suteikta karinė parama Ukrainai jau sudaro 1,2 mlrd. eurų, iš jų 209 mln. eurų skirta šiemet.
Prezidentas taip pat akcentavo, kad parama Ukrainai išlieka vienu svarbiausių Lietuvos užsienio politikos prioritetų ir užims reikšmingą vietą Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkėje.
ELTA primena, kad Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį, pirmininkavimą perimdama iš Airijos, o vėliau perduodama Graikijai. Šios trys valstybės sudaro bendrą 18 mėnesių pirmininkaujančių valstybių trejetą.
(be temos)