Naujas Vietos savivaldos įstatymas: daugiau galių merams, stipresnės opozicijos teisės

Už įstatymo priėmimą balsavo 122 Seimo nariai, prieš nebuvo niekas, susilaikė vienas parlamentaras.

„Nuo šiandien dienos tikrai žinosime, koks bus meras, tikrai žinosime, kokia bus taryba, žinosime, kokios bus funkcijos, žinosime, kokia bus opozicija ir pozicija. Negalime šiandien atsakyti, ar tai geriausias įmanomas variantas, bet su šitomis taisyklėmis turėsime gyventi“, – sakė konservatorius Audrius Petrošius.

Anot jo, šis įstatymas padės kai kuriems politikams apsispręsti, ar kitąmet kandidatuoti į merus, ar ne.

Negalime šiandien atsakyti, ar tai geriausias įmanomas variantas, bet su šitomis taisyklėmis turėsime gyventi.

Darbo grupės parengta nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija nustato naują merų ir savivaldybių tarybų santykį, Konstitucijoje įteisinus tiesioginius merų rinkimus.

Pagal naująjį modelį dirbs kitąmet išrinktos savivaldybių tarybos ir merai.

Įstatymas numato, kad taryba dirbs kaip atstovaujamoji institucija, o tiesiogiai išrinktas meras – kaip vykdomoji.

Savivaldybės taryba, kaip ir dabar, priims svarbiausius sprendimus, tačiau ji neturės savo vadovo. Meras nebus tarybos narys.

Tiesiogiai išrinkto mero vadovaujama savivaldybės administracija rengs tarybos sprendimų projektus, pats meras šauks tarybos posėdžius, sudarys jų darbotvarkę, pirmininkaus tiems posėdžiams, tačiau nebalsuos.

Merui pavesta parengti savivaldybės biudžetą, jis bus atsakingas ir už jo vykdymą.

Įstatymu merui suteikta vadinamoji veto teisė, kurios iki šiol nebuvo. Numatyta, kad jis galės motyvuotai grąžinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus pakartotinai svarstyti. Taryba dėl to nutarimo privalės balsuoti antrą kartą. Pakartotinai apsvarstytas sprendimas bus laikomas priimtu, jeigu už jį balsuos daugiau kaip pusė visų savivaldybės tarybos narių.

Jeigu taryba neatsižvelgs į mero motyvus ir iš naujo priims savo sprendimą, šis galės dėl to kreiptis į Vyriausybės atstovą.

Mero atostogų ar laikino nedarbingumo metu pavaduos vicemeras, o kai jis ilgesnį laiką negalės eiti pareigų, jį pakeis iš tarybos narių paskirtas asmuo.

Dar viena naujovė savivaldoje – vicemerai ir administracijos direktorius taps asmeninio-politinio pasitikėjimo pareigūnais, juos skirs meras, o vicemerų kandidatūroms reikės ir tarybos pritarimo.

Be to, vicemerų bus galima paskirti daugiau negu dabar leidžia įstatymas.

Naujasis įstatymas numato ir daugiau teisių opozicijai savivaldybių tarybose – numatoma galimybė išsirinkti opozicijos lyderį. Jį išsirinktų ne mažiau kaip pusė tarybos narių, priklausančių opozicijai.

Taip pat numatyta, kad ne rečiau kaip kas pusmetį savivaldybės tarybos posėdžio pabaigoje būtų organizuojama mažumos valanda. Jos metu mažumos atstovai galėtų užduoti klausimus merui, vicemerui, administracijos direktoriui, komitetų ir komisijų pirmininkams.

Be to, tarybos mažuma įgijo teisę kartą per pusę metų į vieną savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti jai rūpimus klausimus.

Anksčiau priimtame Rinkimų kodekse numatyta, kad tiesiogiai renkami merai galės dirbti ne daugiau kaip tris kadencijas iš eilės.

Konstitucinis Teismas pernai balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai nėra galimi nepakeitus Konstitucijos. Dėl to Seimas ėmėsi keisti pagrindinį šalies įstatymą ir parengė naują savivaldos modelį.

Kiti savivaldos rinkimai vyks 2022 metų vasarį–kovą.