- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Minskas laikosi pozicijos, kad Lietuvos pastangos nutraukti baltarusiškų kalio trąšų tranzitą per jos teritoriją yra „priešiškumo ir agresijos aktas“, Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra BelTa pirmadienį cituoja Užsienio reikalų ministerijos atstovą Anatolį Hlazą.
„Jau daugiau kaip savaitę visi mes esame spektaklio, kuris vystosi kaimyninėje Lietuvoje dėl baltarusiškų kalio trąšų tranzito, liudininkai, – kalbėjo A. Hlazas. – Svarbiausia, kad šiame drumstame vandenyje kai kurie aktoriai, prisidengdami solidarumo šūkiais, stengiasi su triukšmeliu prastumti parlamente sprendimus, kurie yra tiesiog neatsakingumo ir cinizmo viršūnė. Visus ramindami, kad kažkoks Seimui pateiktas įstatymo projektas leis be ekonominių nuostolių nutraukti Baltarusijos kalio trąšų tranzitą, jie iš tikrųjų kuria sąlygas bet kokių baltarusiškų prekių tiekimo ir tranzito, siekiant toliau gabenti jūra, visiškam uždraudimui.“
Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“, vienos stambiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojos, produkcijos tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant gruodžio 8 dieną įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
Lietuvos vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors pripažįsta, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) pirmadienį pranešė gavę JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuro (OFAC) oficialų patvirtinimą, kad jiems nėra privalomos JAV paskelbtos sankcijos vienai didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“.
Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ėmėsi griežtų priemonių prieš jo režimo oponentus, kai po pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų šalyje kilo beprecedenčių protestų banga. Baltarusių opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.
ES ir JAV nepripažįsta A. Lukašenkos teisėtu prezidentu, Vakarai yra paskelbę Minskui virtinę sankcijų.
„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.
Lietuvoje dėl besitęsiančio trąšų tranzito kilus vyriausybės krizei, atsistatydinimo pareiškimus premjerei Ingridai Šimonytei įteikė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis, tačiau vyriausybės vadovė jų netenkino ir pareiškė, kad ministrai turi tęsti darbą.
A. Hlazas pirmadienį sakė BelTA, kad tolesnės Vilniaus pastangos tranzitą sustabdyti yra „šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas“ ir Lietuvos daugiašalių ir dvišalių įsipareigojimų nepaisymas. Jis atkreipė dėmesį, kad priėjimo prie jūros neturinčios valstybės prekių tranzitas turi būti kiek įmanoma palaikomas net ir nepaprastosios padėties ar karo veiksmų sąlygomis.
„Tai, kad oficialusis Vilnius pasirinktinai traktuoja tarptautinės teisės normas ir nuoširdžiai galvoja, kad neparankių jiems normų galima nevykdyti – jau niekam ne paslaptis... Tačiau šiuo atveju kalbama apie sąmoningas pastangas vykdyti blokadą: užblokuotas oro susiekimas, apribotas sausumos [transportas], o dabar artėjama prie geležinkelių [eismo], – kalbėjo URM atstovas. – Ir visa tai vykdoma valstybės, neturinčios priėjimo prie jūros, atžvilgiu. Kas tai, jeigu ne priešiškumo ir agresijos aktas?“
Anot A. Hlazo, tokie Lietuvos veiksmai kelia grėsmę „virtinės pasaulio šalių – importuojančių baltarusiškas kalio trąšas – apsirūpinimo maisto produktais saugumui“. Atstovas teigė, kad tai „išprovokuos nestabilumą, nederlių, kainų augimą, gilins bado problemą“.
„Ir visi šie padariniai ramiai telpa Lietuvos politikų galvose, – sakė A. Hlazas. – Kaip ir tai, kad nuo šio beprotiško užmojo nukentės jų pačių gyventojai.“
„Niekuo kitu, tik bejėgišku pykčiu, to paaiškinti negalima, – pridūrė atstovas. – Jau seniai atėjo laikas susimąstyti ir nutraukti šią neatsakingą politiką, kuri gali ne vien destabilizuoti padėtį regione, bet ir yra atsidūrusi prie nepaskelbto karo ribos.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šalies vadovai Valstybės dienos proga linki branginti ir ginti laisvę
Prezidentas, ministrė pirmininkė ir Seimo pirmininkė trečiadienį Valstybės dienos proga linki lietuviams branginti ir ginti laisvę. ...
-
Pagėgių politikams nesusitarus, VRM rengiasi siūlyti įvesti tiesioginį valdymą
Pagėgių politikams nesusitarus dėl naujo administracijos direktoriaus, Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad teiks Vyriausybei nutarimo projektą dėl tiesioginio valdymo įvedimo. ...
-
I. Šimonytė su EBPO generaliniu sekretoriumi aptarė pagalbą Ukrainai4
Antradienį Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane, Šveicarijoje, dalyvaujanti premjerė Ingrida Šimonytė su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Mathiasu Cormannu (Matijasu Kormanu) aptarė tar...
-
A. Bilotaitė: pasikartojus migrantų krizei Vyriausybei tektų imtis tų pačių priemonių10
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Lietuva susilaukia nepagrįstos kritikos dėl praėjusią vasarą kilusios migracijos krizės suvaldymo. ...
-
Pagėgių politikams nepavyko susitarti dėl administracijos direktoriaus kandidatūros
Gresiant, kad Pagėgių savivaldybėje bus įvestas tiesioginis valdymas, vietos politikams nepavyko susitarti dėl administracijos direktoriaus kandidatūros: šis klausimas antradienį išbrauktas iš posėdžio darbotvarkės. ...
-
Kitą savaitę Seimas gali rinktis į neeilinę sesiją
Birželio pabaigoje užbaigęs pavasario sesiją, Seimas jau kitą savaitę, nuo liepos 11 d. gali rinktis į neeilinę sesiją, kuri būtų sušaukta dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO ratifikavimo. ...
-
Įvertino valdančiųjų ir prezidento santykius: tikėtina, kad trintys išryškės rudenį
Nors, politologų vertinimu, pasibaigusioje pavasario Seimo sesijoje buvo galima įžvelgti valdančiųjų ir Prezidentūros santykių sušvelnėjimą, vis tik, pažymi jie, trintys tarp dviejų valdžios institucijų sumažėjo ne savaime. ...
-
Lietuva skirs Ukrainai papildomus 10 mln. eurų atstatymo darbams
Lietuva skirs Ukrainos nacionaliniam bankui papildomus 10 mln. eurų neatidėliotiniems atstatymo darbams, pranešė premjerė Ingrida Šimonytė, dalyvaujanti Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane Šveicarijoje. ...
-
A. Veryga – apie G. Landsbergio atostogas: pažiūrėjus į problemas, jau anksčiau reikėjo pailsėti33
Tokių saugumo iššūkių kaip dabar Lietuva seniai neturėjo, bet pačiame jų įkarštyje itin svarbus užsienio reikalų ministras nusprendė atsipūsti – išėjo atostogų. Opozicija stebisi, kad ore pakibus Kaliningrado tran...
-
Prezidento patarėjas: papildomos NATO pajėgos laikinai atvykti gali ir dabar7
Laikinai dislokuoti Lietuvoje papildomas NATO pajėgas esant būtinybei galima ir dabar, o nuolatiniam buvimui reikės papildomos infrastruktūros, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. ...