Ministrė: pasiūlymas dėl išmokų ukrainiečius priimantiems žmonėms – netrukus

„Mes ketiname pasiūlyti artimiausiomis dienomis – šiandien arba pirmadienį – papildomas išmokas tiems Lietuvos gyventojams, kurie sutinka priimti žmones į savo namus tam, kad padidėtų apgyvendinimo vietų pasiūla nuo karo bėgantiems Ukrainos žmonėms“, – penktadienį žurnalistams sakė ministrė.

Suma didės priklausomai nuo to, kiek žmonių apsigyvens. Ir artimiausiu metu tą spręsime per operacijų vadovo sprendimą.

Ji taip pat teigė, kad 3,3 mln. eurų bus paskirstyti ir nevyriausybinėms organizacijoms.

„Ir papildoma pagalba nevyriausybinėms organizacijoms tam, kad jos galėtų užtikrinti savo veiklos administravimą, tinkamą veiklą – yra apie 3,3 mln. eurų, kurie bus nukreipti per nevyriausybines organizacijas nuo karo bėgantiems žmonėms“, – kalbėjo ministrė.

Ji teigė konkrečių sumų kol kas negalinti įvardinti, tačiau jos bus panašios į sumas, kurias galima gauti „būsto nuomos kompensacijos prasme“ ir priklausys nuo priimamo ukrainiečių skaičiaus.

„Suma didės priklausomai nuo to, kiek žmonių apsigyvens. Ir artimiausiu metu tą spręsime per operacijų vadovo sprendimą“, – teigė M. Navickienė.

Skirti kompensacijas į savo namus ukrainiečius priimantiems žmonėms žada ir premjerė Ingrida Šimonytė, to prašo ir Šiaulių, Klaipėdos merai.

Reikia ir vis daugiau apgyvendinimo vietų

M. Navickienė atkreipia dėmesį, kad, Lietuvoje augant karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiui, šiuos asmenis vis sunkiau aprūpinti gyvenamosiomis vietomis. Tačiau ministrė akcentuoja, kad ukrainiečių apgyvendinimas moduliniuose nameliuose ar mokyklų salėse būtų kraštutinė priemonė, kurios siekiama išvengti.

„Tikrai negalėčiau pasakyti, kad yra patenkinamas, nes matome augančius skaičius, dėl to norime ir kompensuoti tiems, kurie jau yra priėmę sprendimą priimti ir kurie tik svarsto galimybę registruoti savo turtą. Aišku, norisi, kad tas turtas, kurį žmonės siūlo, būtų priimtinas ir prieinamas, bet vėlgi patys karo pabėgėliai gali tas aplinkybes įvertinti, kokiose jie atsiduria, ir tikrai bandytume spręsti“, – penktadienį žurnalistams spaudos konferencijoje teigė M. Navickienė.

M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Kol kas tokių problemų gal iki mūsų nebuvo atėję, kad būtų dideli nusiskundimai dėl tos vietos, kur priima, žmonės jaučiasi dėkingi. Bet plėtros apgyvendinimo vietų mums tikrai reikia ir reikės kuo daugiau“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, yra galvojama ir apie ilgalaikę perspektyvą, kur, kokiose vietose konkrečiai karo pabėgėlius iš Ukrainos apgyvendinti, kad žmonės turėtų ne tik stogą virš galvos, tačiau ir darbą, susisiekimą su mokyklomis, darželiais.

M. Navickienė, paklausta, ar ketinama ukrainiečių apgyvendinimui panaudoti modulinius namelius, kur anksčiau buvo apgyvendinti neteisėti migrantai, teigia, kad tai būtų kraštutinė priemonė.

„Visada galima tą turtą panaudoti, bet tai turėtų būti kraštutinė priemonė, jeigu srautai yra tokie, kai jau reikia ieškoti didelių apgyvendinimo vietų. Kol nereikia tokiu būdu segreguoti žmones į vieną vietą, kur tikrai yra mažiau galimybių integruotis į darbo rinką, yra ne tas kelias, kuriuo norėtume eiti“, – sakė ministrė.

„Aišku, jeigu tų žmonių bus daug, tai bus reikalingos ir šios apgyvendinimo vietos, gal ir mokyklų salės, negalime šiandieną prognozuoti. Bet su tokiu srautu, koks yra dabar, turime daryti viską, kad tie žmonės būtų išskirstyti po tas vietas, kur jie gali įsitvirtinti ir gauti darbo vietą“, – pažymėjo ji.

Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė informuoja, kad šiuo metu Lietuvoje jau yra daugiau nei 20 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos, o skaičiai per dieną siekia gerokai daugiau nei 2 tūkst. atvykstančių žmonių.