J. Narkevičius aiškinosi iš Seimo tribūnos: neketinu atsistatydinti

„Neketinu atsistatydinti. Kartu džiaugiuosi, kad žiniasklaida jau pradėjo kritiškai vertinti šią sukurptą ir baltais siūlais susiūtą istoriją“, – Seimo tribūnoje, atsakydamas į Seimo narių klausimus, sakė J. Narkevičius.

„Visuomenei nemelavau. Atsakydamas į šį teiginį, esą viešai melavau, kad nepažįstu bankrutavusios bendrovės ir jo direktoriaus, pabrėžiu: pažinties su Aleksandru Rybnikovu niekada neneigiau. Žurnalistams toliau užduodant klausimus, paminėjus jo pavardę, atsakiau, kad šį asmenį pažįstu, tačiau kažkodėl šis atsakymas nebuvo viešai transliuotas. A. Rybnikovas buvo tikrai mano žmonos mokyklos suolo draugės sutuoktinis. Po skyrybų su sutuoktine, mano santykiai su jais praktiškai nutrūko“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Neketinu atsistatydinti. Kartu džiaugiuosi, kad žiniasklaida jau pradėjo kritiškai vertinti šią sukurptą ir baltais siūlais susiūtą istoriją.

Jis teigė bandęs A. Rybnikovui paskambinti dėl gauto pranešimo apie skolą.

„Šių metų balandį Irenos Narkevič vardu buvo gautas reikalavimas sumokėti neva skolą, kurią išieškotojui perleido bankrutavusi A. Rybnikovo įmonė. Kadangi iš principo nieko nežinojome apie jokią skolą, be abejo, pabandžiau jam skambinti ir išsiaiškinti,k ur čia reikalas. Tačiau nebuvo atsakymo, parašiau žinutę, kad perskambintų. Tai tiek“, – kalbėjo J. Narkevičius.

„A. Rybnikovą pažįstu ir šios pažinties niekada nesu neigęs“, – pridūrė jis.

J. Narkevičius teigė, kad negalėjo net ir norėdamas paveikti STT tyrimo, nes iki šiol nežinojo, ar jis tikrai yra vykdomas. Jis taip pat melu pavadinimo teiginius, esą padėdavo bendrovei laimėti konkursus.

„Gerbiamo piliečio teiginiai tiek dėl namo renovavimo, tiek dėl to, kad esą kažkokiu būdu padėdavau bendrovei „Sodžiaus būstas“ laimėti kažkokius konkursus, yra melas. Kaip žinote, dėl šmeižto dar praėjusią savaitę kreipiausi į prokuratūrą. Tikiuosi, teisėsauga išaiškins visas aplinkybes.

Nebuvau nei perkančiosios organizacijos vadovas, nei pirkimo komisijų narys, neturėjau administracijos direktoriaus įgalinimų, neskyriau įstaigoms lėšų, tai buvo arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, arba savivaldybės tarybų sprendimu skiriamos lėšos“, – kalbėjo ministras.

Gali pagrįsti 166 tūkst. litų už namo rekonstrukciją

J. Narkevičius teigia turįs dokumentus, kuriais gali pagrįsti 166 tūkst. litų (apie 48 tūkst. eurų), išleistų tėvų namo rekonstrukcijai.

„(...) 27 tūkst. litų namo stogo renovacija ir sienų šiltinimas, remonto darbai 69 tūkst. su orderiais, langai – 32 tūkst., elektros montavimo darbai beveik 9 tūkst. litų“, – ketvirtadienį Seime sklaidydamas dokumentus žurnalistams sakė politikas.

Jis sakė suskaičiavęs, kad bendra turimų orderių suma – per 166 tūkst. litų.

Anot J. Narkevičiaus, už šiuos darbus mokėta grynaisiais.

Be to, ne visi dokumentai susiję su „Sodžiaus būstu“, kurios savininkas Aleksandras Ribnikovas jį kaltina nesumokėjus už namo rekonstrukciją.

„Sodžiaus būsto“ yra dvi sąskaitos apie 90–100 tūkst. litų“, – sakė jis.

„Nejaugi aš neturėdamas sąskaitų, sakyčiau, kad yra, kad nesuvokčiau, kad jas reikės vis tiek parodyti“, – stebėjosi susisiekimo ministras.

Jis tvirtino, kad didžiąją dalį sąskaitų apmokėjo jo tėvai, kuriems tuomet ir priklausė namas. Be to, pinigai laikyti ne banke.

„Pinigai buvo laikomi..., nepasitikima bankais, dauguma pinigų – iš tėvų santaupų. Mokėjo mama, tėvas, aš buvau liudininkas. Man sakydavo: paimk medžiagoms, tą reikia, tą reikia“, – aiškino J. Narkevičius.

Nejaugi aš neturėdamas sąskaitų, sakyčiau, kad yra, kad nesuvokčiau, kad jas reikės vis tiek parodyti.

Atsakydamas Seime į raštu pateiktus klausimus J. Narkevičius teigė, kad jo tėvų namo rekonstrukcija Trakuose galėjo kainuoti apie 150 tūkst. litų (apie 44 tūkst. eurų), o ne 400 tūkst. litų, kaip skelbiama viešai.

„Mano tėvų namo rekonstrukcija tais laikais galėjo kainuoti apie 150 tūkst. litų, tai yra namo apšiltinimas, langų, stogo keitimas, mansardos įrengimas. Be to, darbus vykdė įvairios bendrovės, o ne tik viena minėta bendrovė, kai kuriuos darbus darėme ir patys, šeimos narių rankomis“, – teigė J. Narkevičius.

Jis tvirtino esąs priverstas rinkti dokumentus ir aiškintis situaciją dėl prieš 10–12 metų vykusių remonto darbų, be to, trukusių ne vienus metus – 2008–2010 metais. Tuomet namas oficialiai priklausė politiko tėvams, bet jis jame taip pat gyveno su šeima. Dabar šis namas – J. Narkevičiaus nuosavybė.

Ministras pasakojo, kad šių metų balandį jo žmonos Irenos Narkevič vardu gautas reikalavimas „sumokėti neva skolą, kurią išieškotojui perleido bankrutavusi Ribnikovo įmonė“.

Politikas atkreipė dėmesį, kad jo žmonos ir jo motinos vardai sutampa.

„Kadangi iš principo nežinojome apie jokią skolą, neva buvusią skolą, be abejo, pabandžiau skambinti jam ir pasiaiškinti, kame čia reikalas. Tačiau nebuvo atsakymo, parašiau žinutę, kad perskambintų“, – Seime aiškino J. Narkevičius, atsakydamas į klausimą apie esą darytą spaudimą buvusiam savo bičiuliui verslininkui Aleksandrui Ribnikovui.

Šis viešai apkaltino ministrą sukūrus korupcinę schemą, kad mainais už laimėtus viešuosius pirkimus A. Ribnikovo įmonė „Sodžiaus būstas“ turėjo rekonstruoti J. Narkevičiaus namą.