Lietuvai minint narystės NATO dešimtmetį, parlamentinių partijų vadovai šeštadienį įsipareigos daugiau nei padvigubinti gynybos biudžetą, kad iki 2020 metų išlaidos krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

Vidurdienį Simono Daukanto aikštėje prie Prezidentūros vyks iškilminga Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija, parodomąją programą surengs Garbės sargybos kuopa, skrydžiu virš Vilniaus Lietuvą pasveikins NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvaujantys Jungtinių Valstijų naikintuvai.

Po ceremonijos parlamentinių partijų vadovai pasirašys įsipareigojimą iki 2020 metų krašto apsaugos finansavimą padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip numatoma NATO įsipareigojimuose.

Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 0,8 proc. BVP ir pagal šį rodiklį yra priešpaskutinė NATO.

Gynybos biudžetas didinamas nerimaujant dėl Rusijos, kuri aneksavo Ukrainos Krymo regioną ir sutelkė dideles pajėgas prie rytinės Ukrainos sienos. Lietuva taip pat išsakė susirūpinimą dėl Rusijos karinių pratybų Karaliaučiaus krašte.

Lietuva NATO nare tapo 2004 metų kovo 29 dieną Vašingtone deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus. NATO šalys yra įsipareigojusios ginti viena kitą užpuolimo atveju.

Nuo pirmos narystės NATO dienos Baltijos šalių oro erdvę pradėjo saugoti sąjungininkai į oro policijos misiją Lietuvoje atsiųsdami savo karius ir naikintuvus.

Nerimaujant dėl Rusijos agresijos Ukrainoje, šį mėnesį JAV atsiuntė šešis papildomus naikintuvus F-15, padidindama kontingentą iki dešimties. Didžioji Britanija, Prancūzija ir Danija taip pat pasiūlė papildomus naikintuvus, kai oro policijos misiją iš amerikiečių perims lenkai.