Minėdami Baltijos kelio 35-metį Lietuvos ir Latvijos prezidentai pabrėžė vienybės galią

„Ir prieš 35 metus, ir dabar Baltijos kelias aiškiai atskleidžia vienybės ir tarpusavio paramos galią, šiandien esame neišskiriami su Ukraina, kovojančia už savo egzistencinę teisę, mes esame išvien su didvyriška Ukrainos tauta iki pergalės prieš agresorių“, – penktadienį Pasvalio rajone sakė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.

„Vieni kitus palaikydami, kūnu ir dvasia tiesėme tiltą tarp Vilniaus, Rygos ir Talino. Baltijos kelią, į kurį panašių nėra buvę ir nebus. Ilgai kentėję, tą įsimintiną vasarą atsikratėme baimės, kuri mus lydėjo ištisus dešimtmečius. Tvirtai susikibę rankomis, atsukome nugarą tamsiai praeičiai“, – teigė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvos ir Latvijos vadovai penktadienį Pasvalio rajone susitiko paminėti Baltijos kelio 35-ąsias metines.

Anot G. Nausėdos, dabartinė karta – Baltijos kelio paveldėtoja – atsakinga, kad jo idėja būtų tęsiama.

E. Rinkevičius taip pat pabrėžė, jog ir Latvija, ir Lietuva yra „su tomis tautomis ir valstybėmis, kurios kovoja už savo nepriklausomybę ir laisvę“.

Jo teigimu, Ukraina visuomet gali tikėtis paramos, o kitą savaitę Baltijos šalių prezidentai lankysis Moldovoje, kad pareikštų solidarumą ir paramą eiti demokratijos keliu.

„Baltijos kelias buvo mūsų sugrįžimo į demokratinį pasaulį pradžia, Baltijos kelias tapo tvirtinu paliudijimu, kad mūsų jėga slypi vienybėje ir laisvės troškime“, – kalbėjo Latvijos vadovas.

Pasak G. Nausėdos, būtent Baltijos kelyje daugelis latvių, lietuvių, estų pirmą kartą pasijuto laisvi.

„Iš tikro laisvi, nepriklausomi ne tik siela, bet ir kūnu. Laisvi, kiek tik gali būti laisvas žmogus, dar nepažinęs pasaulio, bet jau gyvenantis svajone apie tai, kas jo laukia už geležinės uždangos“, – sakė jis.

Penktadienį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje minima Baltijos kelio diena.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną apie du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis sudarydami gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę nuo Gedimino bokšto Vilniuje iki Hermano bokšto Taline. Tokiu būdu jie pasmerkė 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytą susitarimą pasidalyti Rytų Europos teritorijas pagal dvišalės nepuolimo sutarties – vadinamojo Molotovo-Ribentropo pakto – slaptuosius protokolus.