Pokyčiai Vyriausybėje
– Politikos komentatoriai neabejoja, kad prisiimsite atsakomybę ir už Vyriausybę. Kada viešai ir aiškiai paskelbsite savo sprendimą?
– Sprendimai bus priimti artimiausiu metu – tikiuosi, per artimiausią savaitę ar dvi. Tačiau noriu pabrėžti: tokie sprendimai negali būti priimami skubotai ar vien per viešus pareiškimus.
Atsakomybės tikrai nevengiu, bet čia kalbame ne apie mano asmeninį komfortą ar ambicijas. Kalbame apie tai, kaip geriausiai užtikrinti valstybės stabilumą, žmonių pasitikėjimą ir Vyriausybės gebėjimą dirbti.
Šiandien svarbiausia, kad valstybė veiktų patikimai: kad ekonomika augtų, būtų kuriamos darbo vietos, mažėtų biurokratija, sveikatos sistema taptų prieinamesnė, o žmonės jaustų, kad valdžia mato jų problemas ir imasi jas spręsti.
– Kiek ministrų, be „Nemuno aušros“, svarstote keisti? Ar tikrai tarp jų yra šiame kontekste žiniasklaidos minimi kultūros, vidaus, finansų, užsienio? O gal galimos ir kitokios ministrų rokiruotės?
– Šiuo metu pagrindinis tikslas yra ne personalinės rokiruotės, o stabilios daugumos suformavimas. Pirmiausia turime susitarti dėl politinio pagrindo, programinių prioritetų ir atsakomybės pasidalijimo.
Jeigu pokyčių socialdemokratų deleguotose pozicijose bus, jie tikrai nebus daromi dėl įspūdžio ar siekiant parodyti didelį perkrovimą.
Atsakomybės tikrai nevengiu, bet čia kalbame ne apie mano asmeninį komfortą ar ambicijas. Kalbame apie tai, kaip geriausiai užtikrinti valstybės stabilumą, žmonių pasitikėjimą ir Vyriausybės gebėjimą dirbti.
– Ar derybose su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ siūlysite Virginijui Sinkevičiui užsienio reikalų ministro postą?
– Konkrečių sprendimų dar nėra, todėl nenorėčiau derybų paversti viešu postų dalijimu. Tokie klausimai turi būti aptariami atsakingai – tiek su galimais koalicijos partneriais, tiek su Prezidentu.
Bet principinę poziciją galiu pasakyti aiškiai: Lietuvai reikia stiprių, patyrusių ir politiškai atsakingų žmonių Vyriausybėje. Jei tokie politikai kaip Virginijus Sinkevičius ar Aurelijus Veryga sutiktų grįžti iš Europos Parlamento ir prisiimti atsakomybę Lietuvoje, tai galėtų būti rimta pridėtinė vertė. Ar taip įvyks, priklausys nuo derybų, jų pačių apsisprendimo ir bendro sutarimo dėl Vyriausybės sudėties.
I. Ruginienės nenuvertina
– Ar kviesite į komandą Ingą Ruginienę? Kaip apskritai matote jos politinę ateitį partijoje po to, kai ji vadinama pačia blogiausia visų laikų premjere?
– Pirmiausia, nemanau, kad tokie epitetai yra teisingi ar padedantys objektyviai vertinti situaciją. I. Ruginienė dirba sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis ir tikrai deda pastangas, kad Vyriausybė veiktų, priimtų sprendimus ir spręstų svarbiausius šalies klausimus.
Mano santykiai su premjere yra dalykiški ir geri. Jeigu kalbėsime apie pokyčius ministro pirmininko pozicijoje, tai nebūtų asmeninio nepasitikėjimo ar jos darbo nuvertinimo klausimas. Tai būtų politinis sprendimas, susijęs su naujos daugumos formavimu ir atsakomybės perskirstymu.
– Ar dabar iš laiko distancijos nemanote, kad buvo klaida tokiai didelei partijai eksperimentuoti su tokiu svarbiu kaip kad ministro pirmininko postu?
– Su valstybe ir jos institucijomis neeksperimentuojama. Socialdemokratai priiminėjo sprendimus įvertinę tuo metu buvusias aplinkybes, turimus politinius sprendimus ir siekį užtikrinti Vyriausybės darbo tęstinumą.
Natūralu, kad kiekviena politinė situacija turi savo ribas, iššūkius ir pamokas. Premjero pareigos yra vienos sudėtingiausių valstybėje – reikia derinti skirtingus interesus, užtikrinti Vyriausybės darbą, reaguoti į krizes ir kartu išlaikyti politinę kryptį.
Todėl šiandien žiūrime ne atgal ieškodami kaltų, o į priekį.
– Ar siūlysite keisti Seimo pirmininką? Jo dar praėjusios savaitės pareiškimai dėl koalicijos su „Nemuno aušra“ dar kartą parodė, kad jo pozicijos nedera su partijos daugumos. O akivaizdu, kad „triumviratinis“ valdymas, kai aukštus postus užimantys socialdemokratai reiškia skirtingas nuomones, tik pakenkė.
– Neturiu priekaištų Seimo pirmininkui Juozui Olekui dėl jo darbo einant šias pareigas. Jis yra patyręs politikas, tinkamai atlieka Seimo pirmininko pareigas ir, mano vertinimu, gali tęsti darbą šioje pozicijoje.
Skirtingos nuomonės politinėje organizacijoje yra normalu, ypač kai sprendžiami sudėtingi klausimai. Tačiau partija turi gebėti priimti sprendimus ir jų laikytis.
Manau, kad svarbiausia dabar yra ne viešai aiškintis tarpusavyje, o susitelkti į daugumos performavimą ir Vyriausybės darbo stabilizavimą.
Derybos dėl koalicijos
– Jei pavyks susiderėti su demokratais, koalicijoje socialdemokratai proporciškai įgis daugiau svorio, demokratai turės mažiau, nei turėjo „Nemuno aušra“. Ar tai reiškia, kad LSDP sieks daugiau postų (tiesa, ir dabar jų turi daugiau, nei priklausytų pagal mandatų skaičių)?
– Į šį klausimą atsakys derybos. Tačiau noriu labai aiškiai pasakyti: socialdemokratai nesivaiko postų ar antpečių. Mūsų tikslas – ne aritmetinis postų perskirstymas, o stabili, darbinga ir politiškai atsakinga dauguma.
Žinoma, naujas koalicijos formatas natūraliai reiškia ir naują atsakomybių balansą. Bet svarbiausia, kad kiekvienoje srityje dirbtų žmonės, galintys pasiekti rezultatą.
Lietuvos žmonėms, manau, mažiausiai rūpi, kas kokį kabinetą užima. Jiems rūpi, ar mažėja eilės pas gydytojus, ar auga pajamos, ar saugi valstybė, ar valdžia sugeba priimti sprendimus. Tai ir turi būti mūsų darbo matavimo kriterijus.
– Ar derybose su demokratais socialdemokratai linkę nusileisti, kad tik šie ateitų į koaliciją? Ar yra kokių raudonųjų linijų, kurių neperžengtumėte? Ar yra kas jų ir LSDP programoje yra kas visiškai nederančio tarpusavyje?
– Derybos nėra nei ultimatumų, nei besąlygiškų nuolaidų procesas. Tai yra atsakingas politinis darbas, kuriame reikia rasti bendrą pagrindą.
Socialdemokratai turi aiškius prioritetus: socialinis teisingumas, stiprios viešosios paslaugos, ekonomikos augimas, regionų stiprinimas, valstybės saugumas, euroatlantinė kryptis ir pagarba demokratinėms institucijoms. Tai yra principiniai dalykai.
Šią savaitę pradėsime rimtas diskusijas ir matysime, kur sutampa požiūriai, kur reikia papildomų sprendimų. Tikiu, kad programinio suderinamumo yra pakankamai, bet galutinį atsakymą duos derybos.
– Dar grįžtant prie ligšiolinės koalicijos: vis dėlto kas atsitiko, kad socialdemokratai taip pakeitė nuomonę ir praėjusį šeštadienį partijos taryboje taip vieningai priėmė sprendimą nutraukti koalicinius ryšius su „Nemuno aušra“, juk koks yra Remigijus Žemaitaitis ir jo partija, seniai žinojo ir tai toleravo?
– Sprendimai tokio lygmens politikoje nėra priimami impulsyviai. Mes suteikėme galimybę šiam koalicijos formatui veikti, nes valstybei svarbus stabilumas, Vyriausybės darbų tęstinumas ir sprendimų priėmimas.
Kurį laiką matėme, kad vieši pareiškimai, nuolatinė politinė įtampa ir chaoso elementai vis labiau trukdo normaliam Vyriausybės ir Seimo darbui. Koalicija negali būti vien matematinė dauguma. Ji turi būti paremta pasitikėjimu, atsakomybe ir gebėjimu dirbti valstybei.
Todėl priėmėme sprendimą inicijuoti koalicijos performavimą. Tai nėra emocinis sprendimas. Tai pamatuotas politinis žingsnis, kurio tikslas – užtikrinti stabilų darbą.
– Beje, gal sulaukėte prašymų iš kokių „Nemuno aušros“ frakcijos narių jungtis prie socialdemokratų?
– Aš asmeniškai tokių prašymų nesu sulaukęs. Jeigu tokių kreipimųsi būtų, partija juos vertintų individualiai.
Manau, kad dalis „Nemuno aušros“ frakcijos narių taip pat gali būti pavargę nuo nuolatinės įtampos, viešų pareiškimų ir politinio chaoso. Bet socialdemokratai nėra perbėgėlių projektas. Mums svarbu vertybės, atsakomybė ir gebėjimas dirbti konstruktyviai.
Todėl bet kokie tokie sprendimai, jeigu jų būtų, turėtų būti labai gerai įvertinti.
Pokyčiai programoje
– Ar ką, pasiūlytą „Nemuno aušros“, išmesite iš Vyriausybės programos?
– Į Vyriausybės programą nereikėtų žiūrėti kaip į vienos ar kitos partijos trofėjų sąrašą. Jeigu programoje yra nuostatų, kurios naudingos žmonėms, valstybei ir gali būti įgyvendintos atsakingai, jos neturi būti atmetamos vien todėl, kad jas siūlė vienas ar kitas buvęs partneris.
Kita vertus, nauja dauguma turės teisę ir pareigą peržiūrėti programą. Bus įvertinta, kas jau įgyvendinta, kas prarado aktualumą, o kur reikia aiškesnių prioritetų.
– Ar naujos Vyriausybės programą siūlysite tik kosmetiškai pakoreguoti kaip kad buvo atėjus I. Ruginienei, o gal jau turite kokių punktų, kuriais siūlysite ją papildyti? Ar gali atsirasti korekcijų užsienio politikoje?
– Pirmiausia turėsime atnaujinti programą techniškai – išbraukti tai, kas jau įgyvendinta, patikslinti atsakomybes. Tačiau vien kosmetinėmis korekcijomis apsiriboti nereikėtų.
Matau kelias sritis, kurioms reikės dar daugiau politinio dėmesio: sveikatos apsaugos prieinamumas, oro gynyba ir civilinė sauga, kainų spaudimas gyventojams, biurokratijos mažinimas, investicijų pritraukimas, darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas regionuose.
Dėl užsienio politikos Lietuvos strateginė kryptis nekinta. Esame Europos Sąjungos ir NATO valstybė, remiame Ukrainą, stipriname saugumą ir laikomės aiškios vakarietiškos krypties.
Galutinė programa turės būti rašoma kartu su naujaisiais koalicijos partneriais.
Suburti komandą
– Jūsų politinė karjera netrumpa, tačiau daugiausia savivaldoje, nacionalinėje tik nepilnus metus dirbote ūkio ministru, nesate buvęs Seimo nariu. Ar įžvelgiate kokių niuansų, kad dėl to būtų sunkiau dirbti premjeru?
– Priminsiu, kad kol kas kalbėti apie konkrečius pokyčius – anksti ir aš tikrai neskubu matuotis premjero ar kokio kito posto kėdės.
Atsakant į antrą klausimo dalį, premjero darbas – tikrai atsakingas ir sudėtingas, tačiau kiekvienas politikas turi savo patirtį, stiprybes ir sritis, kuriose reikia remtis komanda.
Premjeras neturi būti vienas žmogus, kuris viską žino geriausiai. Premjeras turi gebėti suburti komandą, priimti sprendimus, koordinuoti skirtingas sritis ir išlaikyti valstybės kryptį.
Darbą savivaldoje visada laikiau ir laikau svarbiu, nes valstybė prasideda nuo žmogaus, o savivalda yra arčiausiai žmogaus. Merai, tarybų nariai, savivaldybių komandos pirmieji išgirsta, kur neveikia sistema, kur žmonės stringa tarp institucijų, kur sprendimai vėluoja ar yra per daug biurokratiniai.
– Tai teks kraustytis į Vilnių? Ar su visa šeima?
– Šiuo metu aš tęsiu savo darbą ir gyvenimą Jonavoje. Kiti sprendimai bus padaryti per savaitę ar dvi.
(be temos)
(be temos)
(be temos)