Mažiau rinkimų apylinkių pritaikytos neįgaliesiems, nei skelbia VRK?

„Dešimt procentų apylinkių gali būti nepritaikytos žmonėms su negalia, nors yra pažymėtos kaip pritaikytos“, – ketvirtadienį per VRK surengtą spaudos konferenciją sakė Dovilė Juodkaitė.

Anot jos, tai rodo pernai Vilniuje atliktas tyrimas.

D. Juodkaitės teigimu, nerimą kelia ir tai, kad neįgaliesiems pritaikytos rinkimų apylinkės išdėstytos netolygiai.

Pasak D. Juodkaitės, ypač nerimą kelia didieji miestai, kur neįgalieji dažnai negali atlikti savo pilietinės teisės ir pareigos – balsuoti.

Dešimt procentų apylinkių gali būti nepritaikytos žmonėms su negalia, nors yra pažymėtos kaip pritaikytos.

„Kai kuriose savivaldybėse tas prieinamumas siekia tik 25 – 30 – 40 procentų. Tai toli gražu nėra mūsų siektas pusės, tai yra 50 proc., rinkimų apylinkių prieinamumas“, – sakė forumo prezidentė.

Per šiuos rinkimus Lietuvos negalios organizacijų forumo nariai atliks savo monitoringą, kaip balsavimo vietos pritaikytos žmonėms su negalia.

Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius per spaudos konferenciją pranešė, kad žmonės su judėjimo negalia negali balsuoti net Kauno miesto savivaldybėje, kur šiuo metu vyksta balsavimas iš anksto prezidento rinkimuose ir dviejuose referendumuose.

M. Bilius sakė penktadienį vyksiąs į Kauną pažiūrėti, kodėl taip yra.

Jis taip pat papasakojo parolimpinių žaidynių vicečempiono Kęstučio Skučo atvejį. Jis su šeima ėjo balsuoti, bet kad patektų į pastatą, reikėjo įveikti du nedidelius laiptelius. Tos rinkimų apylinkės nariai pasiūlė eiti balsuoti kitur.

„Man atrodo, kad tai mūsų požiūrio klausimas (...) Kaip Kęstutis sakė, kad galėtų būti ir lentos padėtos, kad jis galėtų užvažiuoti“, – sakė M. Bilius.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs vilnietis Linas Joniškis, judantis tik neįgaliojo vežimėlyje, pasakojo, kad netoli jo namų yra dvi rinkimų apylinkės, pažymėtos kaip pritaikytos žmonėms su negalia, tačiau iš tiesų jam neįveikiamos.

„Nuvažiavau, pažiūrėjau ir išvažiavau. (...) Faktas, kad važiuojame į Vilniaus savivaldybę, ji pritaikyta, yra kur automobilį pastatyti“, – sakė L. Joniškis.

Kita vertus, žmonės su negalia teigia, kad šiemet padarytas proveržis jiems pritaikant balsavimo vietas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktorės Romos Žakaitienės duomenimis, iš 1970 apylinkių neįgaliesiems pritaikytos 1033.

„Pakeitus rinkimų įstatymus nuo 2019 metų liepos 1 dienos savivaldybėms atsiranda prievolė, kad visos balsavimo patalpos būtų tinkamos ir prieinamos neįgaliųjų bei senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams. Savivaldybės, įvertinusios balsavimo patalpas, turės arba jas pritaikyti, o jeigu negali pritaikyti, turės nuomoti patalpas, kurios būtų pritaikytos“, – teigė R. Žakaitienė.

Tai turės būti daroma savivaldybių lėšomis. Finansų ministerija renka informaciją apie lėšų poreikį.

VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė ketvirtadienį pranešė, kad šiemet rinkimų ir referendumų biuleteniai pritaikyti akliesiems ir silpnaregiams. Paprastas biuletenis dedamas į specialią įmautę, ant kurios atspaustas tekstas Brailio raštu.

Be to, VRK pasirūpino, kad būtų įgarsintos kandidatų biografijos.

Dar viena priemonė – A4 formato didinamieji stiklai. Anot L. Matjošaitytės, po vieną tokį didinamąjį stiklą turės kiekviena apylinkė.

Aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja Ramunė Balčikonienė per spaudos konferenciją tvirtino, kad bene pirmą kartą regėjimo negalią turintys rinkėjai gali balsuoti savarankiškai.

„Matydami tas įmautes, matydami medžiagą išleistą Brailio raštu, mes matome, kad tikrai padaryta maksimaliai, ką buvo įmanoma padaryti. Noriu pakviesti visus Lietuvos neregius, visus silpnaregius ateiti ir drąsiai balsuoti, matyt, pirmą kartą Lietuvoje savarankiškai kartu su visais Lietuvos piliečiais, ne namuose. Mums tai be galo didelė dovana“, – sakė ji.

Kita vertus, R. Balčikonienė atkreipė dėmesį, kad kita informaciją balsavimo vietose pateikiama per smulkiu šriftu, iškabos sunkiai įskaitomos.