„Naujų viršininkų nuo liepos bus daug daugiau, bet ar labiau apsaugoti vaikai - abejoju“, - antradienį spaudos konferencijoje „Vaiko teisių įstatymų klystkeliai“ sakė A. Maldeikienė, įvardydama susitikimo su žiniasklaida tikslą - kad pasakų apie vaikų apsaugą būtų mažiau.

„Vaikai buvo ir bus skriaudžiami. Visa, ką galime padaryti, kad smurto būtų mažiau. Iki įstatymo įsigaliojimo liko penki mėnesiai, ir labai tikiuosi, kad žmonės, kurie atsakingi už naują Vaiko teisių apsaugos sistemą, pasirūpins naujų struktūrų finansavimu, darbuotojų kompetencija bei realiomis paslaugomis šeimoms, kurių trūksta“, - sakė Seimo narė.

A.Maldeikienė atkreipė dėmesį, kad vaikų teisių apsaugos srityje yra labai daug nepadarytų darbų, tačiau klausimas, ar jos savaime išsispręs veikiančią struktūrą keičiant kita. „Galima sakyti, kad vaikučiai į šulinius nebemėtomi, bet problemos neišnyko“, - teigė Seimo narė.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Povilo Poderskio, Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka neišvengiama, tačiau kuo labiau tarnautojai gilinasi į ją, tuo daugiau neaiškumų kyla.

„Panašu, kad vasarą liksime su tomis pačiomis atsakomybėmis, bet su mažiau įrankių“, - konstatavo savivaldybės atstovas.

P. Poderskiui tragiška, kad niekas neįvertina dabartinės sistemos, kuri nėra tobula, prevencinio poveikio. „Kai birželį mes seną prevencinį tinklelį suardysime, nauja Vaiko teisių apsaugos sistema nebus įsivažiavusi. Liko penki mėnesiai, o mes dar negauname atsakymų, kaip tai veiks, matome, kad nauja sistema vieną dieną neužsikurs“, - sakė savivaldybės administracijos vadovas.

Pasak P. Poderskio, nevyriausybinės organizacijos, kurios dirba vaiko teisių apsaugos srityje, pasisako už bandomąjį projektą viename iš regionų, kuris leistų pamatyti naujai kuriamos sistemos privalumus ir trūkumus, o ne didžiulę pertvarką visos šalies mastu.

„Artėja diena X, klausimų daugiau nei atsakymų. Kai nagrinėjame pertvarką, matyti, kad viskas apie sistemas, koordinatorius, tačiau kur vaikai ir jų interesai?“ - klausė P. Poderskis.

Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Linos Juškevičienės nuomone, reformos autoriai nėra atsakę į klausimą, kokie buvo iki šiol veikiančios Vaiko teisių apsaugos sistemos trūkumai ir kaip būtų galima situaciją gerinti.

„Vaiko teisių apsaugos kontrolierė ne kartą yra akcentavusi darbuotojų stygių, jų kompetenciją, mokymų darbuotojams trūkumą. Nematome, kad nauja sistema šią problemą išspręs“, - sakė L. Juškevičienė. Taip pat neatsakyta į klausimą, kaip bus koordinuojami skirtingų žinybų veiksmai.

„Ar centralizavę sistemą apsisaugosime vaikus nuo įvykių, kurie nulemti alkoholinių psichozių, smurto?“ - retoriškai klausė Vilniaus savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė.

„Pernai Vilniaus mieste iš šeimų buvo paimti 383 vaikai. Pagal naują tvarką, į visas šias vietas turės atvažiuoti mobili komanda, kuri nebūtinai padės konkrečiai šeimai, o labiau kontroliuos tuos, kurie realiai pagalbą teikia. Šiuo metu pagal pareigūnų pranešimus apie galimai skriaudžiamus ar neprižiūrimus vaikus važiuoja savivaldybės specialistų mobilioji komanda“, - galimą struktūrų darbo dubliavimą mato L. Juškevičienė.

Kaip skelbė ELTA, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymas, už kurį balsavo visi Seimo nariai, išskyrus A. Maldeikienę, kuri susilaikė, įsigalios 2018-ųjų liepos 1 dieną.

Įstatymu siekiama pertvarkyti vaiko teisių apsaugos sistemą: sukurti nepertraukiamai veikiančią vaiko teisių apsaugos sistemą, kuri užtikrintų vienodos praktikos, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus, formavimąsi ir taikymą valstybėje, operatyvų reagavimą į vaiko teisių pažeidimus ir sprendimų priėmimą, centralizuojant sistemos valdymą ir koordinavimą.