Lietuvos politikai nori artimesnių ryšių su Lenkija

Už tokią Seimo rezoliuciją balsavo 90 parlamentarų, prieš nebuvo niekas, trys susilaikė.

„Pasakysiu, kad mes dažnai tą partnerystę su Lenkija suvokiame nepagrįstai per trijų raidžių prizmę. Mums reikia suvokti daug plačiau būtent dėl sutampančių saugumo interesų. Būtent dėl to, kad Lenkijai reikia mūsų paramos įtvirtinant istorinį teisingumą, išsiaiškinant, kas padarė tą nusikaltimą prieš Lenkijos politinį elitą 2010 metais. Remiant lenkus svarbiais europinės politikos klausimais. Būtent šitoje vietoje ir atsiskleis visa mūsų strateginė partnerystė“, – Seime svarstant rezoliuciją kalbėjo vienas iš jos autorių konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Liberalė Aušrinė Armonaitė tvirtino, kad šis dokumentas yra ženklas Lenkijos visuomenei, jog Lietuva yra atvira, kad Lietuvai Lenkija yra labai svarbi, o lenkai yra labai svarbūs Lietuvos žmonėms.

Dokumentu kaimynė kviečiama „kryptingai tęsti energetinių projektų „LitPol Link“ ir GIPL su Lietuva įgyvendinimą, siekiant Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais bei užtikrinant didesnį dujų tiekimo saugumą bei konkurenciją regiono dujų rinkoje ir Baltijos šalių kaip nuo Europos atsietų „energetinių salų“ problemos galutinio sprendimo“.

Lenkija taip pat paraginta labiau įsitraukti ir toliau kartu dirbti, kad projektas „Rail Baltica“ būtų sklandžiai įgyvendintas. Lietuvos parlamentarai prašo palaikyti tarptautines Lietuvos iniciatyvas, nukreiptas prieš nesaugios Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės statybas.

Be to, šalys skatinamos bendradarbiauti tarptautiniu lygiu siekiant įvertinti komunizmo ir nacionalsocializmo nusikaltimus, kartu dirbti su regiono partneriais Europos Sąjungoje formuluojant ambicingą Rytų partnerystės politikos viziją.

Tuo pačiu Lietuvos Seimas paragino Rusiją visapusiškai bendradarbiauti su Lenkijos kompetentingomis institucijomis atliekant atnaujintą lėktuvo katastrofos Smolenske tyrimą.

Rezoliuciją Seime pristatęs konservatorius Žygimantas Pavilionis atmetė priekaištus, kad pastarasis teiginys gali būti suprastas kaip kišimasis į kaimynių vidaus reikalus.

„Aš manau, tas tyrimas kaip tik suartina mus visus ir Lenkijos įvairias grupes, ir visas regiono kaimynes. Mes tikrai šia rezoliucija nesikišame į vidaus politiką, neužimame nei vienos, nei kitos pozicijos. Mes tiesiog pasakome, kad Rusija nebendradarbiauja. Tai, kad lėktuvo nuolaužos iki šiol neperduotos Lenkijai, tai yra tam tikras Lenkijos kaip valstybės pažeminimas. Mes turime ne vieną tokio nebendradarbiavimo atvejį savo garsiose istorinėse bylose ir  dar kartą išreiškiame paramą Lenkijai, kad tai neturėtų būti daroma“, – sakė jis.

2010 metų spalį Lenkijos vyriausybinis lėktuvas sudužo leisdamasis Rusijos Smolensko kariniame oro uoste, tvyrant tirštam rūkui. Lėktuvas skraidino vyriausybinę delegaciją, vykusią į ceremoniją, per kurią turėjo būti pagerbti tūkstančiai lenkų karininkų, paimtų į nelaisvę ir 1940 metais išžudytų Sovietų Sąjungos NKVD.

Anksčiau Lenkijos ir Rusijos tyrėjai padarė išvadą, kad katastrofą nulėmė piloto klaida, nepalankios meteorologinės sąlygos ir aplaidus oro dispečerių darbas. Tačiau dabartinė Lenkijos valdžia nepritaria šiai išvadai. Dabartinės valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vadovas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) tvirtina, kad ši aviakatastrofa buvo ne nelaimingas atsitikimas, o sąmokslo padarinys. Tuomet žuvo J.Kaczynskio brolis dvynys – tuometis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis).