Ukrainiečiai Kyjive nusivylę. Sako, kad degalų kainos D. Trumpui svarbesnės nei jų likimas ir kad jis juos pardavė dėl kelių papildomų balsų rinkimuose.
„Iš esmės jo sprendimas tik dar labiau suerzino žmones. Trumpas dar kartą parodė savo tikrąjį veidą“, – sakė vyras.
„D. Trumpo sprendimas nebuvo staigmena. Turiu omenyje, to buvo tikimasi, nes D. Trumpas jau seniai bendradarbiauja su V. Putinu“, – teigė moteris.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kol V. Zelenskio komanda penktadienį Amerikoje derėjosi dėl taikos, D. Trumpas, panašu, maloniai pasikalbėjo telefonu su V. Putinu.
„D. Trumpas iškart šiltai pasveikino V. Putiną gimtadienio proga. Neformaliai palinkėjo jam sėkmės ir gerovės. Nepamiršo perduoti ir savo žmonos Melanios sveikinimų“, – pasakojo V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Be gražbyliavimo dar sutarė, kad Amerika pirks iš V. Putino naftą. Nors vos prieš mėnesį D. Trumpas griežtino sankcijas Rusijos energetikai.
„Dviejų šalių lyderiai išsamiai aptarė didelio masto ekonominių iniciatyvų rengimą, įskaitant galimą Rusijos naftos produktų tiekimą Amerikai ir pasaulinei rinkai“, – aiškino J. Ušakovas.
Tai reiškia, kad amerikiečiai patys finansuos karą, kurį D. Trumpas neva taip stengiasi užbaigti.
„Nežinau, tai milijonai, milijardai... Bet kokiu atveju tai – karas prieš žmones. Prieš Ukrainą“, – sakė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
V. Zelenskis iškart pasmerkė tokį žingsnį.
„Manau, kad susitikimu Majamyje tik prisidengta. Ir tai tikrai nesąžininga. Tai tikrai neatitinka partnerystės. Ir tai, mano manymu, silpnas sprendimas, deja“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Kaip įprasta, D. Trumpas sandorį su Kremliumi pristato kaip itin naudingą amerikiečiams ir ignoruoja žurnalistės klausimą, kuriame ši bando pacituoti V. Zelenskį. Vietoj to dėkoja V. Putinui.
„Manau, girdėjote apie naftos sandorį su Rusija. Tai labai svarbus sandoris. Į mūsų šalį atkeliauja milžiniški naftos kiekiai. Ir, tiesą sakant, noriu padėkoti prezidentui V. Putinui. Į mūsų šalį atkeliauja milžiniški naftos kiekiai ir tai dyzelinas. Būtent tai, ko mums reikia. Taigi, ačiū“, – kalbėjo JAV prezidentas D. Trumpas.
Žurnalistai pacitavo V. Zelenskį, kuris sukritikavo D. Trumpą ir pareiškė, kad dėl šio sprendimo jis yra silpnas. Tačiau Amerikos prezidentas apsimetė, kad nesupranta arba negirdi klausimo.
Ir D. Trumpo blaškymasis Lietuvos politikų nestebina.
„D. Trumpo politika visada pasižymėjo pragmatizmu. Jis gali sudaryti sandorį su bet kuo. Ir su velniu Rytuose. Ir agresyviai kalbėtis su Vakarais. Tai čia nieko naujo nėra“, – teigė europarlamentaras Virginijus Sinkevičius.
Greičiau tai rodo, kad D. Trumpas smarkiai įspaustas į kampą.
Dabar jo reitingai – žemiausi per visą politinę karjerą. Amerikiečiai piktinasi degalų kainomis, kurias, beje, tas pats D. Trumpas ir pakurstė. Užpuolė Iraną, paralyžiavo Hormuzo sąsiaurį.
Anot Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktoriaus Lino Kojalos, D. Trumpo partijai – respublikonams – svyla padai. O iki Kongreso rinkimų liko mažiau nei mėnuo.
„Tai šiuo atveju šitas žingsnis – būdas sukurti foną, kuriame atrodo, kad prezidentas Trumpas sprendžia rinkėjams aktualias problemas“, – aiškino L. Kojala.
Kad svarbiausia sukurti įspūdį, rodo ir skaičiai. Tai, ką D. Trumpas vadina milžinišku kiekiu, iš tiesų baigsis maždaug per savaitę.
„Kiekiai, kurie yra įvardijami, tuo labiau kad reikšminga kiekio dalis nėra konkrečiai apibrėžta laike, nėra tokie reikšmingi, kad turėtų reikšmingą įtaką galutinei kainai, kurią mato vartotojai tiek vienoje, tiek kitoje Atlanto pusėje“, – aiškino energetikos ministras Lukas Savickas.
Taigi degalai amerikiečiams neatpigs, o Ukraina gali pavirsti atpirkimo ožiu.
„Bendras pasakojimas gali atrodyti taip: Kremlius nesugebės įgyvendinti net ir šių savo pažadų. Vers kaltę dėl to Ukrainai, sakydamas, kad Ukrainos atakos prieš Rusijos energetikos sektorių yra problema, dėl kurios kyla kainos amerikiečiams. Ir tokiu atveju kils klausimas Vašingtone, ką reikėtų daryti, kad būtų sustabdytos Ukrainos atakos prieš Rusiją“, – svarstė L. Kojala.
Be to, neaišku, ar D. Trumpas nepažadėjo V. Putinui ko nors daugiau. Kremlius aiškina, kad perdavė keletą idėjų, kaip būtų galima deeskaluoti situaciją Ukrainoje.
„Norisi tikėti, kad tai yra tiesiog susitarimas dėl energetikos, kad tai yra pirkimas–pardavimas ir nieko daugiau“, – kalbėjo V. Sinkevičius.
Europos Sąjunga čia nelabai ką ir gali padaryti.
Tiesiogiai iš Rusijos įsivežti dyzeliną draudžiama jau trejus metus. Nors vis dar yra šalių, kurios naudoja rusiškas dujas – tiekiamas vamzdynais arba suskystintas.
„Sausio pirmą dieną įsigalioja galutinis suskystintų gamtinių dujų importo iš Rusijos atsisakymas, kitų metų viduryje taip pat numatytas galutinis vamzdynais tiekiamų dujų atsisakymas“, – nurodė L. Savickas.
Beje, Europos Sąjunga tikisi sumažinti degalų kainas, vėl išleisdama į rinką dalį rezervo.
