G. Nausėda: Lietuva ir Estija su nerimu stebi padėtį Rusijoje ir Baltarusijoje

Tai šalies vadovas be kitų temų trečiadienį aptarė su Vilniuje viešinčia Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.

Pasak jo, žmogaus teisių padėtis Rusijoje ir Baltarusijoje „šiandien yra ganėtinai apverktinos būklės“.

„Mes matome toliau besitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje, persekiojamą opoziciją. Deja, panašūs procesai intensyvėja ir Rusijoje: Navalno suėmimas, opozicijos lyderių persekiojimas. Ir, žinoma, mus labai neraminantys reiškiniai, susiję su istorijos falsifikavimu, ir jau visiškai gėdingas, kitaip to nepavadinsi, sprendimas persekioti mūsų teisėjus ir prokurorus, kurie siekia atstatyti teisingumą Sausio 13-osios byloje“, – bendroje spaudos konferencijoje su Estijos kolege pabrėžė G. Nausėda.

„Su šituo mes nesitaikstysim ir su tuo, manau, negali taikstytis visa Europos Sąjunga, kuri šiuo metu kaip tik yra sankcijų svarstymo procese“, – pridūrė jis.

K. Kaljulaid pabrėžė, kad trečiadienį be kitų susitikimų ji planuoja pasimatyti su Europos humanitarinio universiteto atstovais ir aptarti, „kaip vystyti teisinę valstybę“.

„Mūsų, kaip laisvų demokratinių valstybių ir tautų, užduotis yra padėti išlaikyti Baltarusijos žmonių viltį ir įsitikinimą, kad kiekviena tauta, taip pat ir jie, turi teisę pasirinkti savo kelią, kad ir koks jis būtų“, – sakė ji.

Šalių vadovai aptarė ir Sakartvelo padėtį. Pasak K. Kaljulaid, situacija „labai atidžiai stebima“ tiek Vilniuje, tiek Taline. Anot jos, būtina kartu galvoti, kaip padėti Rytų partnerystės šalyse „skatinti politinį dialogą“.

K. Kaljulaid taip pat išreiškė užuojautą visiems, dėl COVID-19 netekusiems artimųjų, paminėdama ir intelektualės, literatūrologės ir teatrologės Irenos Veisaitės netektį.

„Vienas šaunus žmogus, kuriam praėjusių metų pabaigoje virusui taip pat teko pasiduoti, yra jums gerai žinoma Irena Veisaitė, kuri prisiminusi savo ankstesnius kontaktus su estais labai taikliai pasakė: mes buvome labiau romantikai, o jūs – labiau pragmatikai. Nežinau, ar taip yra, bet tikriausiai taip atrodome“, – sakė Estijos vadovė.

Ji taip pat skyrė dėmesio ir Lietuvos krepšiniui, sakydama, kad Estijos sirgaliai su džiaugsmu stebi tiek Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, tiek Kauno klubo „Žalgiris“ rungtynes.

„Turiu pasakyti, kad kaskart, kai Lietuvos rinktinė ar Kauno „Žalgiris“ Eurolygoje bėga į aikštę, tūkstančiai vyrų estų namuose vilki žalius marškinėlius, nors, žinoma, ne tada, kai kitoje aikštelės pusėje žaidžia estai“, – sakė K. Kaljulaid.

G. Nausėda taip pat sako, kad aptarta daugiau klausimų, susijusių su geopolitiniais iššūkiais, Astravo atominės elektrinės elektros patekimu į Baltijos šalių rinką, COVID-19 pandemija ir jos valdymu, bendradarbiavimas tarptautiniuose formatuose, saugumo ir gynybos klausimai, NATO.

Po susitikimo su prezidentu Estijos vadovė padės gėlių prie paminklo Lietuvos laisvės kovotojams, lankysis Europos humanitariniame universitete, susitiks su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir ministre pirmininke Ingrida Šimonyte.