Šie nuolat pasikartojantys incidentai aptarti dvišaliame gynybos ministrų Roberto Kauno bei Hanno Pevkuro susitikime Vilniuje.

„Sutariame, kad dronų ir kontrabandos balionų incidentai yra sisteminiai ir nukreipti į mūsų valstybių atsparumo testavimą“, – antradienį savo paskyroje „Facebook“ teigė R. Kaunas.

Į Lietuvą iš Baltarusijos nuolat leidžiami meteorologiniai balionai su rūkalų kontrabanda, jie trikdo civilinę aviaciją, o Estija pastaraisiais mėnesiais išlaiko budrumą dėl galimų Rusijos įsibrovimų, ryškiausias jų – spalį trys rusų naikintuvai įskrido į jos oro erdvę ir joje išbuvo 12 minučių.

Anot R. Kauno, Lietuva ir Estija sutaria, kad Baltijos šalių saugumas turi būti stiprinamas spartinant oro gynybos ir rytinės ES sienos apsaugos klausimų sprendimus, kartu išlaikant koordinuotą Baltijos valstybių poziciją NATO, ES ir kituose tarptautiniuose formatuose.

Ministrai aptarė nacionalines ir kolektyvines priemones, būtinas greičiau pereiti nuo taikos meto oro policijos prie efektyvios oro gynybos.

„Būtinas spartesnis ES iniciatyvų įgyvendinimas, siekiant užtikrinti efektyvias kontrmobilumo ir priešdronines priemones pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Iniciatyvos turime imtis ir patys. Kalbėjomės apie pagrindinius kartu vykdomus projektus: Baltijos gynybos liniją, bendrą oro erdvės stebėseną, galimybes vykdyti daugiau bendrų įsigijimų, galimybes bendradarbiauti vystant gynybos pramonę ir technologijas“, – tvirtino Lietuvos krašto apsaugos ministras.

Jis sakė patvirtinęs Lietuvos pasirengimą prisidėti prie „Norinčiųjų koalicijos“ skirti 30 mln. JAV dolerių PURL paketui bei 30 mln. eurų „Patriot“ iniciatyvai.