„Mes turime turėti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, kurioje dalyvauja trys institucijos – Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Viešojo saugumo tarnyba“, – žurnalistams sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Įsigijimai turi būti padaryti per trejus metus“, – pridūrė jis.

Anot D. Matulionio, reikalingos priemonės sistemai išvystyti kainuos kelis šimtus milijonų eurų, jos bus perkamos iš krašto apsaugai numatytų asignavimų, jų papildomai nedidinant.

Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte krašto apsaugai suplanavo skirti 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu gynybos biudžetas siekia apie 4 proc. BVP.

Šalies vadovai anksčiau yra sutarę iki 2030 metų išvystyti kariuomenės diviziją. Pasak D. Matulionio, poreikiai užtikrinti oro gynybą neturėtų trukdyti tai padaryti laiku.

„Prioritetų tam tikras peržiūrėjimas galbūt bus reikalingas, bet aš manau, kad tai neturės įtakos divizijos projekto įgyvendinimui. Šiuo atveju turėtume tiksliai klausti pačios kariuomenės, kur galima pasispausti, ką galima padaryti, nepakenkiant strateginių projektų įgyvendinimui“, – teigė patarėjas.

Kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras kol kas konkrečiai neatsako, kokių pajėgumų sąskaita bus kuriama oro gynybos sistema.

„Tai yra nauja planavimo prielaida, į kurią atsižvelgdami turėsime peržvelgti pajėgumų vystymo prioritetus“, – sakė generolas. Kariuomenės vado poziciją BNS perdavė jo atstovas spaudai majoras Edvinas Urbonas.

Svarsto pasitelkti Telecentro bokštus

Pasak D. Matulionio, vystant oro gynybos sistemą bus reikalingos priemonės identifikuoti oro erdvės pažeidėjus, apie juos perspėti ir neutralizuoti.

Patarėjo teigimu, sistema turėtų gebėti nukenksminti tiek bepiločius orlaivius, tiek kontrabandinius balionus.

D. Matulionis taip pat sakė, kad Susisiekimo ministerija turėtų atlikti analizę dėl Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) turimų technologijų naudojimo oro erdvės apsaugai.

Tuo metu Energetikos ministerija, anot jo, imasi veiksmų įpareigodama valstybės valdomas įmones investuoti į oro erdvės pažeidėjų aptikimą bei elektroninės kovos priemones.

„Čia iš tikrųjų sveikintina Telecentro iniciatyva. Mes tuos sensorius turime pirmiausia ištestuoti ir turi būti išvados pateiktos Krašto apsaugos ministerijai pasižiūrėti, ar įmanoma integruoti į karinį vaizdą oro erdvės, ar neįmanoma. Čia šiuo atveju mes atkreipiam dėmesį tiktai kol kas į pačią iniciatyvą“, – sakė D. Matulionis.

Kaip skelbė BNS, oro erdvės apsauga šalies institucijos labiau susirūpino vasarą į Lietuvą įskridus dviems rusiškiems dronams „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų.

Situaciją dar labiau paaštrino iš Baltarusijos vis įskrendantys kontrabandiniai balionai, ne vieną kartą sutrikdę ir šalies oro uostų darbą.

Krašto apsaugos sistemos vadovai: oro gynyba – atidedant kitus įsigijimus

Krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas sako, kad oro gynybos sistema artimiausius kelerius metus bus vystoma atidedant dalį kitų suplanuotų įsigijimų.

Apie planą sukurti integruotą oro gynybos sistemą per artimiausius trejus metus paskelbta po antradienį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio.

„Kas buvo sutarta, kad yra naujos planavimo prielaidos mums, ir mes persižiūrėsime, kaip galime oro gynybos pajėgumų vystymui rasti būdų galbūt kitų pajėgumų sąskaita“, – žurnalistams Vilniuje sakė kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

Ministras Robertas Kaunas sakė, kad kiti įsigijimai „gali būti šiek tiek padėlioti laike“.

R. Vaikšnoras kol kas nedetalizavo, kokie tai galėtų būti įsigijimai.

„Tai planuosime ir tada sudėliosime laiko šviesą“, – sakė teigė vadas.

R. Kaunas tvirtino, kad nepaisant perdėliojimų, esminiai krašto apsaugos sistemos tikslai – kariuomenės divizijos išvystymas iki 2030 metų ir pasirengimas priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų – bus įgyvendinti.