Lietuva su kitomis šalimis kreipėsi į socialinius tinklus dėl dezinformacijos užkardymo

Atvirame kreipimąsi su raginimu stiprinti pastangas kovoje su priešiškų šalių dezinformacijos sklaida Lietuvos ministrė pirmininkė pasirašė su Moldovos, Čekijos, Slovakijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos premjerais, trečiadienį pranešė Vyriausybė.

„Technologinės platformos tampa virtualiais mūšio laukais, o priešiškos užsienio jėgos naudojasi jomis skleisdamos melagingus naratyvus, prieštaraujančius faktais pagrįstiems žiniasklaidos pranešimams. Dezinformacija yra vienas svarbiausių jų ginklų su toliausiai siekiančiomis pasekmėmis. Pasitelkiant ją kuriami ir skleidžiami melagingi naratyvai, padedantys įgyvendinti strateginius piktavališkus tikslus“, – sakoma Vyriausybių vadovų pasirašytame laiške.

Kaip dėstoma Moldovos inicijuotame kreipimesi, skleidžiant propagandą, melagingą ir manipuliatyvią informaciją, pasitelkiant sintetinės vaizdakaitos (angl. deepfake) ir kitas dirbtinio intelekto teikiamas galimybes, siekiama destabilizuoti ir silpninti demokratines valstybes, mėginti pateisinti Rusijos karą Ukrainoje bei Rusijos vykdomus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, silpninti paramą besiginančiai Ukrainai, žlugdyti Moldovos ir Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą.

Technologinės platformos tampa virtualiais mūšio laukais, o priešiškos užsienio jėgos naudojasi jomis skleisdamos melagingus naratyvus.

Pareiškime pažymima, kad nuo pat Rusijos brutalios invazijos į Ukrainą pradžios jos kaimynė Moldova atsidūrė pačiame informacinio karo epicentre, tačiau išpuolių patiria ir kitos šalys.

Atviru kreipimusi į socialinės žiniasklaidos kompanijų vadovus raginama aktyviau bendradarbiauti su šalių institucijomis, pilietine visuomene, ekspertais, akademine bendruomene, nepriklausoma žiniasklaida ir faktų tikrintojais. Visi šie veikėjai yra labai svarbūs siekiant veiksmingo visuomenės atsako į grėsmes, pažymima laiške.

Laiške taip pat siūlomos konkrečios priemonės, kurios galėtų padėti užtikrinti, kad interneto platformų paslaugomis nebūtų naudojamasi kaip įrankiais ir priemonėmis piktavališkiems tikslams įgyvendinti.

Tarp šių priemonių – nepriimti mokėjimų iš asmenų, kuriems buvo pritaikytos sankcijos už veiksmus, nukreiptus prieš demokratiją ir žmogaus teises; kuriant turinio platinimo algoritmus, pirmenybę teikti tikslumui ir teisingumui, o ne įtraukumui; skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių sprendžiant turinio moderavimo uždavinius, ypač sudėtingoje neapykantos kalbos srityje; bei kitos.

„Raginame imtis veiksmų, nes užsienio subjektų manipuliavimas informacija, kišimasis į informacijos erdvę ir skleidžiama dezinformacija kelia grėsmę demokratijai, stabilumui ir nacionaliniam saugumui. Didžiosios technologijų bendrovės gali tapti svarbiomis mūsų bendrų pastangų kovoti su priešiškais informaciniais išpuoliais prieš demokratiją ir tarptautinę taisyklėmis grindžiamą tvarką sąjungininkėmis. Kviečiame jus suvienyti jėgas su demokratinėmis vyriausybėmis bei pilietine visuomene ir veikti drauge siekiant apsaugoti informacijos patikimumą ir užtikrinti mūsų visuomenių saugumą“, – sakoma laiške.

Lietuvos vyriausybė anksčiau kreipėsi į kompaniją „Meta“, valdančią socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“, dėl turinio filtravimo ir Ukrainai palaikymą reiškiančių, Rusijos vykdomą karą ir jo nusikaltimus viešinančių autorių blokavimo.