Lietuva ragina Armėniją ir Azerbaidžaną nutraukti karinius veiksmus

Jis perspėja, kad dabartinė situacija gali eskaluotis iki pražūtingo karo, pareikalausiančio daugybės civilių aukų.

„Labai atidžiai stebime situaciją ir tikrai tai gali įsiliepsnoti į labai didelį konfliktą – be jokios abejonės. Ar tai įvyks, parodys laikas, dabar sunku kažką pasakyti. Bet tos šalys, kurios aktyviai dalyvavo kaip vadinamos kontaktinės Minsko grupės šalys, tai Prancūzija, Jungtinės Valstijos, Rusija, ESBO, matyt, kad dabar turi labai stipriai suaktyvinti savo dalyvavimą“, – BNS sekmadienį padėtį komentavo L. Linkevičius.

„Nes jeigu tai įsiplieks į platesnio pobūdžio karinius veiksmus, tai bus labai daug civilių aukų ir vargu, ar tai išspręs situaciją iš principo, nes tiktai taikus dialogas gali išvesti iš krizės“, – pridūrė jis.

L. Linkevičius teigia, kad jis jau bandė susisiekti su konfliktuojančių šalių atstovais.

„Čia prasidėjo viskas anksti ryte. Mėginau susisiekti su abiem ministrais, pavyko pakalbėti su Armėnijos ministru. Tai, jo teigimu, visa kontaktine linija, visu frontu vyksta apšaudymai, dalyvauja aviacija. Jų teigimu, jie mato taip pat ir Turkijos aviaciją netoli sienos, ir aukų, yra daug sužeistų, apšaudytas Stepanakertas“, – sakė ministras.

Nes jeigu tai įsiplieks į platesnio pobūdžio karinius veiksmus, tai bus labai daug civilių aukų ir vargu, ar tai išspręs situaciją iš principo, nes tiktai taikus dialogas gali išvesti iš krizės.

Pasak jo, bandoma užmegzti ryši ir su Azerbaidžano puse.

„Pavyko tik žinutę nusiųsti, primenant mūsų pokalbius ne taip seniai vykusius, kur jie abu žadėjo tik taikiais būdais spręsti tą konfliktą, kas yra įsipareigota su ESBO Minsko vadinama ta kontaktine grupe. Ir visa tai pakibę ant plauko“, – kalbėjo L. Linkevičius.

„Kiek bendravau su mūsų diplomatais, tiek Baku, tiek Jerevane, tai Azerbaidžane apskritai nėra interneto, neveikia „Twitter'io“ platforma, feisbukas neveikia. Matyt, tai irgi susiję su šitais įvykiais“, – teigė jis.

Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, Armėnija ir Azerbaidžanas turėtų stabdyti konfrontaciją ir karinius veiksmus.

„Mūsų raginimas yra vienas, koks ir buvo bendraujant su abiem kolegomis: taip, kaip jie patys yra įsipareigoję, taikiais būdais spręsti konfliktą, būtent tai yra pabrėžta, tai yra pagrindinis argumentas. Ir tą norime priminti, tai yra tarptautiniai įsipareigojimai“, – sakė ministras.

L. Linkevičius įsitikinęs, kad vėl įsiliepsnojusi karinė akistata Kalnų Karabache figūruos ir Prancūzijos prezidento viešnagės Lietuvoje metu kitą savaitę, turint omenyje, kad konflikto reguliavimo derybose dalyvauja ir Prancūzija.

„Kadangi dalyvauja, tai manau, kad, be abejo, bus aptarta ir tuo net neabejočiau“, – komentavo L. Linkevičius.

Nuo Azerbaidžano atsiskyrusį Kalnų Karabachą kontroliuojantys armėnų separatistai pranešė, jog, Baku sekmadienį pradėjus bombarduoti Kalnų Karabachą, separatistų pajėgos numušė du Azerbaidžano karinius sraigtasparnius.

Karabacho pareigūnai informavo, kad Azerbaidžanas sekmadienio ryte pradėjo „aktyvų bombardavimą“ palei Kalnų Karabacho fronto liniją. Jų teigimu, taip pat bombarduojami civiliai taikiniai, įskaitant pagrindinį regiono miestą Stepanakertą.

Tuo metu Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė pradėjusi „kontrpuolimą, siekdama sustabdyti Armėnijos kovinę veiklą ir užtikrinti gyventojų saugumą“.

Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991-1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.

Nuo 1994 metų tarpininkaujant Rusijai, JAV ir Prancūzijai vedamos derybos, kuriose mėginama išspręsti ginčą dėl Kalnų Karabacho – vieną didžiausių konfliktų, kilusių po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais. Tačiau ilgalaikės išeities iš aklavietės iki šiol nerasta.