Lašiniai Seimo rinkimuose nepadėjo

Norintys leisti įstatymus ne visuomet jų paiso patys. Dar iki prasidedant išankstiniam balsavimui, VRK užplūdo skundai ir pareiškimai apie kuo įvairiausius galimus nuklydimus. „Su kiekvienais rinkimais pilietinė visuomenė tampa vis aktyvesnė, nesitaiksto, jei mato galimą pažeidimą“, – interviu „Kauno dienai“ sako VRK pirmininkė Lina Petronienė.

Agitavo visur

– Kiek maždaug skundų pasiekė VRK per šią Seimo rinkimų politinę kampaniją dar iki šį antradienį prasidedant išankstiniams balsavimui?

– Skaičiuojant nuo politinės Seimo rinkimų kampanijos pradžios esame sulaukę per 400 įvairių pranešimų ir skundų. Iš jų apie ketvirtis pasitvirtino ir didžioji dalis jau išnagrinėta, o paklausėjams atsakyta.

– Kokie atvejai dažniausi?

– Didžioji VRK gaunamų pranešimų apie galimus Rinkimų kodekso pažeidimus dalis yra užklausos dėl politinės reklamos skleidimo.

Tiek pilietinė visuomenė, tiek politinės kampanijos dalyviai domisi, ar politinė reklama iškabinta teisėtai, ar jos forma ir turinys nepažeidžia įstatymų, ar reklama neklaidina, ar tinkamai pažymėta ir pan.

Laikotarpiu, kai kandidatai rinko juos remiančių rinkėjų parašus, sulaukdavome užklausų, ar gali kandidatai agituoti įvairiose mokslo įstaigose, socialines paslaugas teikiančiose organizacijose, ar etiška agituoti nepilnamečiams, ar gali kandidatai raginti už juos balsuoti miestelių šventėse ar bendruomenės susibūrimuose.

Su kiekvienais rinkimais pilietinė visuomenė tampa vis aktyvesnė, vis geriau informuota, nesitaiksto, jei mato galimą pažeidimą ar kyla abejonių dėl kokio nors veiksmo teisėtumo, ir skiria laiko pranešti apie jį VRK.

Tiesą sakant, gauname net pranešimų dėl galimai neetiškų kandidatų veiksmų, pavyzdžiui, plakatų plėšymo ar klijavimo ant konkurentų plakatų.

Išskirtiniai: L. Petronienė tikisi, kad net trejų šių metų rinkimų patirtis  padės tiek užkardant rinkimų pažeidimus, tiek tobulinant rinkimų organizavimo procesus, kad jie būtų aiškesni ir nepaliktų vietos interpretacijoms. / G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Už parašą – mėsa

– Ar buvo skundų, kurie nustebino, dėl ko anksčiau nebūdavo skundžiamasi?

– Ko gero, iki tol negirdėtas atvejis buvo fiksuotas Kaune, kai Šilainių vienmandatėje rinkimų apygardoje save kėlęs kandidatas mainais už rinkėjų parašus siūlė jiems didelių nuolaidų mėsos gaminiams.

Tąkart dėl Šilainių turgavietėje vykdomo rinkėjų papirkinėjimo pigiais lašiniais VRK gaudavo po keliolika rinkėjų skundų per dieną. Žmonės piktinosi, kad kandidatas kelia sumaištį turgavietėje siūlydamas mėsos gaminių už mažesnę kainą ir prašydamas pirkėjų atsinešti asmens dokumentą, taip bando papirkti rinkėjus už parašą, remiantį jo kandidatavimą Seimo rinkimuose.

Kandidatui minimalaus reikalingo 1 tūkst. rinkėjų parašų surinkti nepavyko. Maža to, komisija pripažino, kad jis papirkinėjo rinkėjus. Dėl to jis toliau dalyvauti rinkimuose nebegalėjo.

VRK gauna net pranešimų dėl galimai neetiškų kandidatų veiksmų, pavyzdžiui, plakatų plėšymo ar jų klijavimo ant konkurentų plakatų.

Nemažai pranešimų sulaukėme ir dėl Kėdainiuose rugpjūčio pradžioje vykusios Ledų šventės.

Ištyrus šį atvejį buvo konstatuota, kad per Ledų šventę scenoje žiūrovams dalijami kuponai, kuriuos buvo galima iškeisti į ledų porcijas, buvo rinkėjų papirkinėjimas, o šiame renginyje iš dronų sudėliotas žodis „Taika“ buvo paslėpta Seimo rinkimuose kandidatų sąrašą keliančios koalicijos politinė reklama. Šiuo metu VRK nagrinėja tris gautus skundus dėl šio rinkimų apygardos komisijos sprendimo.

Apie save – ne viską

– Rezonanso visuomenėje sulaukė atvejai dėl kandidatų vengimo rinkėjams pateikti įstatymo reikalaujamus duomenis apie save. Ar jie dažni?

– Iš tiesų daug visuomenės dėmesio ir daugybės klausimų sulaukėme dėl kandidato, nenurodžiusio, kad bendradarbiavo su SSRS specialiosiomis struktūromis.

Reagavome nedelsdami ir pakartotinai kreipėmės į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, o gavę teigiamą atsakymą – papildomai į Lietuvos ypatingąjį archyvą. Tąkart panaikinome dviejų kandidatų registraciją. Šie sprendimai buvo apskųsti teismui.

Bylą dėl kandidato, dirbusio SSRS valstybiniame saugumo komitete laimėjome. Kito kandidato, apie kurį buvome gavę informacijos, kad jis buvo neetatinis saugumo struktūros darbuotojas, skundą teismas patenkino nurodydamas, kad nebuvo surinka pakankamai duomenų apie sąmoningą jo bendradarbiavimą su KGB. Šis asmuo dalyvauja rinkimuose.

Labai vertiname rinkėjų pastangas mus informuoti pastebėjus įtartiną politikų veiklą. Kaip rodo šie pavyzdžiai, pilietinė visuomenė yra neabejinga ir turi didelę įtaką padėdama mums identifikuoti ir išaiškinti pažeidimus

KGB: VRK panaikino dviejų kandidatų, nenurodžiusių bendradarbiavimo su SSRS specialiosiomis struktūromis, registraciją. Teismas vieno jų skundą dėl tokio sprendimo patenkino, o kitam rinkimų kova baigėsi. / K. Vanago / BNS nuotr.

– Kokių buvo skundų, susijusių su pakeitimais įsigaliojus Rinkimų kodeksui?

– Į pernai įsigaliojusią Rinkimų kodekso pataisą, įpareigojančią kandidatus nurodyti savo buvusias narystes politinėse partijose, kai kurie kandidatai, atrodo, pažiūrėjo, sakykim, kūrybiškai. Dalis iš jų buvusių narysčių partijose nenurodė.

Siekdami užtikrinti rinkėjų teisę žinoti, priėmėme sprendimą suteikti iki spalio 1-osios papildomą kelių dienų terminą kandidatams atlikti korekcijas ir patikslinti duomenis apie jų priklausymą politinėms partijoms.

Šia galimybe pasinaudojo 150 kandidatų. Dauguma jų siuntė laiškus VRK prašydami anketas papildyti vienu ar dviem įrašais, tačiau buvo ir tokių, kurie savo anketas patikslino keturiomis penkiomis narystėmis politinėse organizacijose.

Įsigaliojo prievolė kandidatams nurodyti savo buvusias narystes partijose. Buvę kompartijoje iš pradžių deklaravo 50, po papildomo paraginimo patikslinti duomenis tokių prisidėjo dar 34.

VRK duomenys rodo, kad aktyviausiai buvusias narystes partijose tikslino Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) (28), „Nemuno aušros“ (20) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (19) keliami kandidatai.

Pasibaigus informacijos patikslinimo terminui padaugėjo kandidatų, nurodžiusių savo buvusias narystes Sovietų Sąjungos komunistų partijoje (TSKP) ir / ar Lietuvos komunistų partijoje (LKP). Teikdami pareiškinius dokumentus VRK, narystę komunistų partijoje deklaravo 50 kandidatų į Seimą. Po patikslinimo prisidėjo dar 34. Tad šiuo metu bendras skaičius kandidatų, anksčiau buvusių TSKP, LKP arba abiejų šių partijų gretose, siekia 84.

– Kokių sankcijų įstatymas numato kandidatui už bandymą slėpti nuo rinkėjų informaciją apie save?

– Į rinkėjų keliamus klausimus, kodėl konkretus kandidatas rinkėjams neskelbia savo buvusių narysčių politinėse partijose arba nurodo ne visus šiuos duomenis, turėtų atsakyti patys kandidatai, kadangi šių duomenų tikslumas jų anketose priklauso tik nuo jų sąžiningumo.

Tačiau šios informacijos nenurodymas nesudaro pagrindo kandidato neregistruoti ar panaikinti jo registraciją, kaip galėtų nutikti, jei, pavyzdžiui, būtų nuslėptas faktas, kad jis turi kitos valstybės pilietybę ar bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis.

Mainai: iki tol negirdėtas atvejis fiksuotas Kaune, kai Šilainių vienmandatėje apygardoje save kėlęs kandidatas už rinkėjų parašus siūlė jiems nuolaidų mėsos gaminiams. / A. Mačiulaičio feisbuko nuotr.

Pirmiausia – patarti

– Ar VRK turi užtektinai priemonių, žmogiškųjų ir techninių išteklių skundams ištirti, skaidrumui užtikrinti ir bausti ar užkardyti rinkėjų papirkinėjimą, užslėptą juridinių asmenų finansavimą rinkiminių renginių etc.?

– Bendraudami su kolegomis ir kitų valstybių rinkimų organizatoriais 2024-uosius vadiname nauju terminu – Super Election Year, superrinkimų metais, nes pasaulyje šiemet vyksta apie 90 įvairiausių rinkimų, vien Lietuvoje – net treji.

Seimo rinkimų politinė kampanija, kartu ir su ja susiję skundai prasidėjo dar prieš Respublikos Prezidento rinkimus. Vien VRK pajėgumų tikrai neužtektų visiems gautiems pranešimams nagrinėti, be to, skiriame daug dėmesio rinkimų dalyviams, reklamos skleidėjams ir rinkėjams konsultuoti, kad pažeidimų būtų išvengta.

Suprantame, kad dalis jų nutinka ne iš piktos valios ar noro pagudrauti, bet dėl nežinojimo, neįsigilinimo. Mes labai vertiname ir apygardų rinkimų komisijų narių veiklą, kurie nagrinėja galimus pažeidimus jų apygardų teritorijose. Visi sutariame, kad tokiais metais kiekvienas kolega ir kiekvienos papildomos rankos yra vertingos.

Tikiu, kad po šių neeilinių metų būsime įgiję neįtikimos patirties, patobulėję ir dar stipresni tiek dirbdami užkardant rinkimų pažeidimus, tiek kurdami ir tobulindami rinkimų organizavimo procesus, kad jie būtų patogesni, aiškesni ir nepaliktų vietos interpretacijoms.

Tikimės, kad rinkėjai bus aktyvūs ne tik iki rinkimų dienos pastebėdami galimus pažeidimus, bet ir rinkimų sekmadienį atėję balsuoti ir rinkdamiesi tautos atstovus artimiausiems ketveriems metams.