Laisvės frakcijos laukia dar vienas išbandymas – narkotikų dekriminalizavimo projektas

Frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė tikisi, kad šias pataisas pavyks priimti iki pavasario sesijos pabaigos. Parlamentarė mano, kad visi Seimo nariai jau turėjo pakankamai laiko įsiklausyti į ekspertų argumentus ir įsitikinti, jog šį projektą reikėtų paremti.

Nors projektą palaiko ir Liberalų sąjūdžio (LRLS) frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, jis mano, kad pataisų iniciatoriai privalo papildomai kalbėtis ir įtikinėti projektui nepritariančius kolegas. Tuo tarpu Seimo pirmininkės pavaduotojas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jurgis Razma tvirtina, kad šis projektas yra visos koalicijos atsakomybė, todėl paramą jam turėtų siekti užtikrinti visos trys valdančiosios politinės jėgos.

Rengiama diskusija Teisės ir teisėtvarkos komitete

Visgi ši „laisviečių“ iniciatyva jau pasistūmėjusi toliau nei Partnerystės projektas. Parlamentarės Morganos Danielės pataisos, kuriomis siekiama perkelti bausmes už mažą narkotinių medžiagų kiekį be tikslo platinti iš Baudžiamojo kodekso (BK) į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), jau yra įveikusios pateikimo stadiją ir buvo apsvarstytos papildomais paskirtuose komitetuose, o jau pirmadienį organizuojami klausymai su ekspertais pagrindiniame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Laisvės frakcijos seniūnė I. Pakarklytė viliasi, kad parlamentarai projektą spės priimti dar iki šios Seimo sesijos pabaigos.

„Dekriminalizacijos projektas yra praėjęs pateikimo stadiją ir šiuo metu yra svarstymo stadijoje. Jį jau apsvarstė papildomi komitetai: Žmogaus teisių ir Sveikatos reikalų. Dabar, ateinantį pirmadienį, keliauja į pagrindinį Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Tikimės, kad iki Pavasario sesijos pabaigos dar ir į plenarinių posėdžių salę spės sugrįžti“, – Eltai kalbėjo I. Pakarklytė.

Seimo narė įsitikinusi, kad šiuo klausimu buvo skirta pakankamai laiko diskusijoms. Ji tvirtina, kad tie, kas iš tiesų norėjo susidaryti nuomonę dėl projekto, tam turėjo pakankamai galimybių, o įsiklausymas į ekspertų argumentus esą reiškia ir didesnę tikimybę, kad parlamentarai parems rengiamas pataisas.

„Per šį laikotarpį nuo Rudens sesijos, kadangi projektas buvo pateiktas dar žiemą, tai tikrai vyko daug renginių. Turėjome ir tarptautines konferencijas, kur kitų šalių ekspertai pasakojo apie savo šalių patirtis, kaip jie įvykdė dekriminalizaciją. Tas, kas norėjo, tikrai turėjo galimybę įsigilinti. Kai kurios frakcijos šiam klausimui laiko skyrė ir atskirai. Žinau, kad TS-LKD frakcija ne per seniausiai turėjo atskirą išsamesnį posėdį su ekspertais. Manau, vis daugiau išklausant ekspertų nuomones, tai vis daugiau ir palaikančių atsiranda, nes supranta, kad žmonės, kurie turi priklausomybes, juos reikia ne bausti, o gydyti“, – įsitikinusi Laisvės frakcijos seniūnė.

J. Razma, P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Konservatoriams liko neatsakytų klausimų

Tai, kad dekriminalizavimo klausimu konservatoriai organizavo papildomas diskusijas su ekspertais, patvirtino ir šios frakcijos narys J. Razma. Nors jis tikina palaikąs patį bausmių atsisakymo už mažo kiekio narkotinių medžiagų turėjimo principą, tačiau Seimo pirmininkės pavaduotojui vis dar kyla klausimų, ar Laisvės frakcijos iniciatyva tikrai yra pats geriausias būdas nukreipti priklausomus asmenis gydymuisi.

„Mes frakcijoje iš tikro nuodugniai aiškinomės šį klausimą. Sutarėme dėl tokio principinio momento, kad tikrai nėra prasmės priklausomam žmogui skirti kuo didesnes Baudžiamojo kodekso bausmes, sodinti į kalėjimą. Reikia ieškoti būdų ir metodų, kaip kuo efektyviau nukreipti tokį priklausomą žmogų į gydymosi kelią. Čia ir yra klausimas, ar tos priemonės, kurias pasiūlė Laisvės frakcijos atstovai, yra pakankamos ir efektyvios“, – teigė J. Razma.

Manau, vis daugiau išklausant ekspertų nuomones, tai vis daugiau ir palaikančių atsiranda, nes supranta, kad žmonės, kurie turi priklausomybes, juos reikia ne bausti, o gydyti.

Parlamentaras taip pat dar nėra įsitikinęs, kad reikėtų dekriminalizuoti visas narkotines medžiagas, o ne tik kanapes ir kitus lengvuosius narkotikus.

„Yra likęs atviras klausimas, ar tikrai nebūtų prasminga atskirti lengvuosius narkotikus nuo sunkių narkotikų. Nes jų vartojimas jau yra iš esmės aiškus signalas, kad žmogus yra priklausomybėje“, – abejojo konservatorius.

E. Gentvilas, M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

E. Gentvilui kyla abejonių dėl projekte numatyto baudų dydžio

Tuo tarpu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnui klausimų kelia projekte numatytos bausmės nuo 20 eurų už pirmąjį nusižengimą, o už pakartotinį iki 200 eurų maksimalus baudos dydis. Jis teigė siūlęs didinti numatomas bausmes, tačiau negalėjo patikslinti, ar projekto autoriai į šį siūlymą jau atsižvelgė.

„Nežinau, ar atsižvelgė į mano pasvarstymus. Jeigu matysiu, kad to nėra, tai tikrai siūlysiu didinti tą baudą. Nes, mano nuomone, ir ta pirmoji 20 eurų bauda ir ta didžioji, 200 eurų, bauda yra nepakankamai motyvuojančios, skatinančios pasirinkti gydymą“, – kalbėjo E. Gentvilas.

Tačiau jis pažymi, kad net neatsižvelgus į jo siūlymą, projektą jis vis vien ketina palaikyti ir yra linkęs ieškoti kompromiso. Pasak liberalo, valstybei daug naudingiau asmenis nubausti administracine bauda ir siųsti gydymui, nei mokėti už priklausomybę turinčių asmenų laikymą kalėjime.

„Aš projektą vertinu teigiamai. Jeigu mes per metus norime turėti tūkstantį jaunuolių, daugiausiai jaunuolių cypėje, tai mano nuomonė kita. Geriau tegul jie gauna administracinę baudą, susimoka, gauna nurodymą gydytis. Jeigu nesutinka gydytis, tada moka didžiules baudas. Svarbu, kad jie neplatintų, nepardavinėtų. Saugiklis yra įdėtas, kad tik savo reikmėms“, – sakė LRLS frakcijos seniūnas.

Konservatoriai dekriminalizaciją laiko visos koalicijos atsakomybe

Laisvės frakcijos seniūnė, paklausta, ką ketina daryti kitaip nei Partnerystės projekto atveju, kad susilauktų pakankamo palaikymo dekriminalizavimo projektui, tiesiog pabrėžė, kad ir Partnerystės klausimu jos frakcija jau padarė viską, ką tik galėjo.

„Šiam balsavimui (dėl Partnerystės-ELTA) Laisvės frakcija padarėme viską, ką galėjome. Sutelkėme tuos 63 balsus. Taip, keleto pritrūko, bet tai jau yra rekordas. 2017 metais buvo vos 29 balsai. Rudenį su šiuo klausimu grįšime ir manome, kad yra potencialo ir daugiau tų dvejojančių balsų perkalbėti. Aišku, tikimės, kad koalicijos partneriai taip pat į tai žiūri ir savo frakcijose atitinkamai šio klausimo neapleis“, – įsitikinusi I. Pakarklytė.

Ta pirmoji 20 eurų bauda ir ta didžioji, 200 eurų, bauda yra nepakankamai motyvuojančios, skatinančios pasirinkti gydymą.

Tuo tarpu J. Razma mano, kad šiuo klausimu dirbti ir ieškoti palaikymo turi ne tik Laisvės frakcijos nariai, bet visos valdančiojoje koalicijoje esančios politinės jėgos. Konservatorius tikina, kad jo frakcija taip pat padeda koalicijos partneriams ieškoti paramos opozicijoje.

„Aš netraktuočiau, kad čia yra tik mūsų partnerių, Laisvės frakcijos, reikalas, ar kad čia jie turi kažko pasimokyti. Manau, kad tai yra bendra koalicijos atsakomybė ir mes taip pat nuo jos nenusišaliname. Nesiruošiame pasakyti, kad Laisvės frakcija buvo ne iki galo lanksti ar neieškojo kompromiso. Tikrai stengiamės nuoširdžiai padėti ir taip pat ieškant paramos kitose frakcijose“, – tikino J. Razma.

Tuo tarpu E. Gentvilas tikino neketinąs vertinti, ar Laisvės partija išmoko savo pamokas po nesėkmingo balsavimo dėl Partnerystės. Visgi parlamentaras pabrėžia, kad atsipalaiduoti negalima ir būtina siekti įtikinti projekto nepalaikančius Seimo narius.

„Aš nesu jų mokytojas, kad stebėčiau kokį nors progresą ir rašyčiau pažymius ar vertinimą. Su manimi jie visada kalbėjo, tiek dėl Partnerystės įstatymo, tiek dėl dekriminalizavimo. Aš manau, kad čia turi būti kalbama su tais, kurie rodo nepritarimą“, – sakė liberalas.

Nesitiki sulaukti A. Širinskienės paramos

Visgi J. Razma skeptiškai vertina galimybes įtikinti kai kuriuos opozicijoje esančius politikus paremti dekriminalizacijos projektą. Pasak jo, dalis parlamentarų balsuodami dažniau remiasi politinėmis nuostatomis, o ne ekspertų argumentais.

„Aš neįsivaizduoju, kad kaip nors būtų galima pasiekti, jog tame komitete Agnė Širinskienė balsuotų už ar kai kurie kiti. Tai greičiausiai ten bus tam tikri politiniai nusistatymai. Svarbu, kad valdančiųjų atstovai susitartų ir rastų geriausią variantą, kuris būtų teikiamas svarstymo stadijoje Seime“, – mano konservatorius.

Svarstydama, kaip įtikinti projektui nepritariančius parlamentarus, I. Pakarklytė kalbėjo, kad tam tikrus projektus pirmiausiai turėtų paremti tie, kurie tokias nuostatas buvo įsirašę savo rinkiminėje programoje. Ji atkreipė dėmesį į savo programines nuostatas esą išdavusius koalicijos partnerius Liberalų sąjūdžio frakcijoje. Tuo tarpu dalis konservatorių, pasak I. Pakarklytės, net neturėdami griežtų programinių nuostatų Partnerystės klausimu, vis vien parėmė projektą arba esą suprato klydę nebalsuodami už Laisvės frakcijos teiktą įstatymą.

„Čia visų pirma reikėtų klausti Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovybės klausti, kodėl jų frakcijos nariai nebalsuoja arba balsuoja prieš Partnerystės projektą, kai tai numatyta jų rinkimų programoje. Kalbant apie konservatorius, kurie taip aiškiai nebuvo artikuliavę Partnerystės įstatymo poreikio, bet mes matome, kad ten pakankamai daug žmonių palaiko ir yra dvejojančių. Po balsavimo girdėjome, kad kolega Vytautas Juozapaitis pasigailėjo, jog susilaikė. Tikėsimės, kad tokių žmonių gali rastis ir daugiau“, – samprotavo Laisvės frakcijos seniūnė.

Aš pats su ja kalbėjau, kad ne kanapės, narkotikai turi būti aptarinėjami, o tai, kaip pagydyti žmogų nuo priklausomybės.

Tuo tarpu E. Gentvilas patvirtino, kad jo frakcijoje gali būti nepritariančių narkotikų dekriminalizavimo iniciatyvai, tačiau su šiais politikais, pasak frakcijos seniūno, dar ketina kalbėtis pati projekto iniciatorė M. Danielė.

„Gali būti, kad yra abejojančių, nebūtinai tie patys trys (kurie neparėmė Partnerystės projekto – ELTA). Gal su jais ir buvo kalbama. Mes frakcijoje susitarę, kad projekto autorė Morgana Danielė atvyktų pas mus į frakciją išdėstyti profesionalių argumentų. Aš pats su ja kalbėjau, kad ne kanapės, narkotikai turi būti aptarinėjami, o tai, kaip pagydyti žmogų nuo priklausomybės“, – tikino LRLS frakcijos seniūnas.

Turi vilčių projektą priimti dar pavasario sesijoje

Liberalas nesiryžo spėliot,i ar projektą pavyks priimti dar pavasario sesijoje, tačiau jis tikina itin laukiąs, kada bus nutrauktas priklausomų asmenų sodinimas į kalėjimus. Tačiau jis taip pat paragino tokius asmenis nelaukti, kol Seimas priims atitinkamas pataisas ir jau dabar ieškoti būdų, kaip įveikti priklausomybę nuo narkotikų.

„Nežinau. Ne aš dėlioju darbotvarkę, ne aš autorius, bet tikrai pritariu. Matau, kad yra tokios galimybės, tiek idėjiškai, tiek laiko požiūriu. Man norisi kuo greičiau sustabdyti tą srautą asmenų, patiriančių baudžiamąjį persekiojimą. Bet greta to noriu paraginti visus asmenis, kurie turi vienokią ar kitokią priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, susiimti ir nelaukti, kol pasodins ir apkraus baudomis“, – tvirtino E. Gentvilas.

J. Razma taip pat išreiškė lūkestį, kad projektą pavyks priimti artimiausiu metu.

„Aš turiu santūraus optimizmo, kad mes su šiuo projektu pajėgsime finišuoti, galbūt jį šiek tiek pakoregavę, jeigu pavyks sutarti, bet tikrai kol kas jo nelaidoju“, – teigė konservatorius.

Tuo tarpu projektą inicijavusios Laisvės frakcijos seniūnė žada, kad jos politinė jėga dės visas pastangas, kad projektą pavyktų priimti dar šioje Seimo sesijoje.

„Dėsime visas pastangas, kad taip nutiktų. Komitetuose kelias kol kas yra sklandus, tai galvojame, kad ir toliau taip bus ir tikrai dėsime visas pastangas tiek mes, tiek iš kitų frakcijų žmonės, kurie įsigilinę į šį projektą, skleidžia žinutę savo kolegoms“, – tikino I. Pakarklytė.