- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo Europos reikalų komitetą, prašydamas įvertinti, ar naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos nuostatas, atitinka ES subsidiarumo principą.
Parlamentaras teiraujasi, ar siūlymas riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą nesumažins šalies visuomenės gynybinio potencialo?
Seime įregistruotas Vidaus reikalų ministerijos parengtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas. Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą. Tai reiškia, kad pusiau automatiniai ginklai su didesnėmis nei 20 šovinių dėtuvėmis, taip pat ilgieji šaunamieji ginklai (t. y. kurių vamzdis ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis viršija 60 cm) su didesnėmis nei 10 šovinių dėtuvėmis bus priskirti A kategorijai ir nebebus prieinami civiliams gyventojams. Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą visi pusiau automatiniai ginklai yra priskirti prie B ar C kategorijos ir prieinami civiliams, gavusiems policijos leidimą. Minėti apribojimai nebūtų taikomi sportinio šaudymo sporto klubų bei Šaulių sąjungos nariams.
„Būtent dėl siūlomos minėtos nuostatos kyla daugiausiai klausimų, susijusių su atitikimu subsidiarumo principui. Europos Sąjungoje subsidiarumo principas yra taikomas kaip Sąjungos neišimtinių įgaliojimų vykdymo reguliavimo kriterijus. Pagal šį principą, ES neturi teisės imtis veiksmų tam tikroje srityje, jei valstybės narės gali ją veiksmingai reglamentuoti centriniu, regioniniu arba vietos lygmenimis. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuva yra kitokioje geopolitinėje ir saugumo aplinkoje nei daugelis Vakarų Europos šalių. Lietuvos saugumą veikia ekspansine politika kaimynų atžvilgiu besivadovaujanti Rusijos valstybė. Tai kelia saugumo grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Todėl šaliai svarbu stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Prie to prisideda ir galimybė civiliams gyventojams įsigyti B ar C kategorijų pusiau automatinius ginklus su įvairios talpos šovinių dėtuvėmis“, - sako L. Kasčiūnas.
Seimo nario teigimu, kalbant apie terorizmo grėsmes, pažymėtina, kad teroristiniai išpuoliai vykdomi naudojant nelegaliai turimus ginklus. Be to, nepaisant didelės terorizmo grėsmės Europoje, terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. Pasak šalies specialiųjų tarnybų, nėra duomenų, rodančių didėjančią terorizmo grėsmę Lietuvai: 2017 m. nebuvo nustatyta pavienių ekstremistų ir organizuotų grupių, turinčių ketinimų ir pajėgumų rengti teroro aktus, negauta tiesioginių grasinimų surengti teroristinius išpuolius prieš institucijas ar asmenis.
„Todėl manytina, kad, prisidengiant kova su terorizmu, apribojamas pusiau automatinių ginklų įsigijimas lojaliems piliečiams, kurie turi pareigą ir prievolę ginti savo valstybę, savo piliečius, save pačius, šeimos narius nuo bet kokio ginkluoto kėsinimosi“, - sako L. Kasčiūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis įkliuvo pareigūnams: politikui teko susimokėti baudą33
Sekmadienį TS-LKD tarybai patvirtinus Gabrielių Landsbergį partijos pirmininku ketveriems metams neišvengta ir naujienų, kad politikas dar šeštadienį buvo įkliuvęs policijai – paaiškėjo, kad vyrui teko susimokėti...
-
VTEK: dirbdama Elektrėnuose dabartinė Seimo narė supainiojo interesus4
Prieš patekdama į Seimą ir vadovaudama Elektrėnų profesinio mokymo centrui Silva Lengvinienė pateko į interesų konfliktą, konstatavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). ...
-
G. Landsbergis – TS-LKD partijos pirmininkas dar ketveriems metams50
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) taryba patvirtino dabartinį lyderį Gabrielių Landsbergį partijos pirmininku dar vienai ketverių metų kadencijai. ...
-
Buvusi viceministrė įsidarbino ministerijos inicijuotame milijoninės vertės projekte3
Buvusi kultūros viceministrė Ingrida Veliutė nuo sausio dirba su 2,5 mln. eurų vertės projektu Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. ...
-
I. Šimonytė: tiems, kuriems nepatinka ši valdžia, galės 2024 m. išsirinkti tuos, kurie patiks185
Premjerė Ingrida Šimonytė, komentuodama pastarosiomis savaitėmis įsiplieskusias diskusijas dėl Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus, sako, kad tie, kurie yra nepatenkinti Seimo komitetų pirmininkais ar apskri...
-
Vizos humanitariniu pagrindu atvykusiems baltarusiams automatiškai nebus pratęsiamos15
Nacionalinės vizos, pasibaigus jų galiojimui, humanitariniu pagrindu į Lietuvą atvykusiems baltarusiams automatiškai nebus pratęsiamos, atvykusieji gali pateikti prašymą dėl leidimo gyventi arba dėl naujos nacionalinės vizos. ...
-
Prezidentas žada siekti, kad dalis jo mokestinių siūlymų nebūtų atidėti1
Valdantiesiems svarstant atidėti svarstomų mokestinių pakeitimų įsigaliojimą iki 2023-iųjų, prezidentas Gitanas Nausėda sako sieksiantis, kad kai kurios jo iniciatyvos būtų įgyvendintos anksčiau. ...
-
G. Nausėda tikisi ES sutarimo dėl COVID-19 skiepų pasų artimiausiu metu6
Prezidentas Gitanas Nausėda tikisi Europos Sąjungos (ES) sutarimo dėl COVID-19 skiepų pasų artimiausiuose ES viršūnių susitikimuose. ...
-
G. Nausėda sako, jog dalyvaus EVT „visa apimtim“, vetuotų atstovavimą įteisinantį įstatymą5
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad yra nusiteikęs „visa apimtimi“ toliau pats dalyvauti Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimuose, taip pat tvirtina, jog vetuotų įstatymą, reglamentuojantį, kas atstovauja šaliai šiame f...
-
Klaipėdos miesto taryboje – nauja frakcija7
Klaipėdos miesto taryboje įsikūrė nauja frakcija. Trys tarybos nariai paliko frakciją „Už ateities Klaipėdą“ ir įkūrė naują – „Už Klaipėdos ateitį“. ...