L. Kasčiūnas: rusų kariams likus Baltarusijoje būtina keisti atgrasymo architektūrą

„Tai tikrai yra lūžio taškas, kuris, manau, paskatins NATO ir mūsų strateginius sąjungininkus perplanuoti mūsų atgrasymo architektūrą“, – pirmadienį BNS teigė Laurynas Kasčiūnas.

Taip jis įvertino Baltarusijos gynybos ministro Viktaro Chrenino sekmadienį paskelbtą pareiškimą, kad bendros pratybos su Rusijos pajėgomis, kurios turėjo baigtis šį savaitgalį, bus tęsiamos. Kada planuojama baigti šias pratybas, nenurodyta.

„Reakcija į tai, kas jau įvyko iš esmės, turi būti visai kitokia atgrasymo architektūra Baltijos šalyse. Turi būti pajėgos ne tik Lenkijoje, bet už Suvalkų koridoriaus. Toks turėtų būti dabar mūsų diplomatinis tikslas“, – tvirtino komiteto vadovas.

Anot jo, dabartinėmis aplinkybėmis Lietuva tampa Vakarų Berlynu Šaltojo karo metais.

Tai tikrai yra lūžio taškas, kuris, manau, paskatins NATO ir mūsų strateginius sąjungininkus perplanuoti mūsų atgrasymo architektūrą.

„Tuos beveik 700 km sienos su Baltarusija reikėtų de facto laikyti siena su Rusijos Federacija. Baltarusija savarankiškumo nebeturi jokio. Priminsiu, kad (Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladzimiras – BNS) Makejus darė spaudos konferenciją, sakė, jog tikrai išvesime. Kur dabar Makėjus?“ – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Jo teigimu, galimi įvairūs scenarijai – kad rusų kariai Baltarusijoje liks ten neva įsteigus mokymo centrus arba kariai bus atitraukti, bet bus palikta technika.

Pasak NSGK pirmininko, atgrasymo architektūros dalimi turi būti kuo didesnis priešakinių pajėgų dislokavimas Baltijos šalyse, nuolatinis, be pertrūkių amerikiečių karinis buvimas.

„Dabar (Rusijos – BNS) intencijos nukreiptos prieš Ukrainą, bet jeigu nebus pakankamo atgrasymo, intencijos gali keistis, gali atsirasti noras patestuoti ką nors kita. Atgrasymo architektūra turi būti iš esmės sustiprinta mūsų regione“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Jis pritarė siūlymui peržiūrėti šių metų krašto apsaugos biudžetą. Anot komiteto vadovo, tai parodytų ne tik politinę valią, bet ir padėtų sustiprinti Lietuvos, kaip priimančios šalies, statusą.

„Daug ką galima padaryti dėl priimančiosios šalies statuso sustiprinimo, infrastruktūros sukūrimo, dėl sąlygų sąjungininkams gerinimo. Tai galima greitai padaryti. Kiti dalykai turbūt reikalauja laiko, bet vis tiek tai labai svarbi politinė žinia“, – sakė politikas.

JAV duomenimis, į pratybas Baltarusijoje Rusija pasiuntė daugiau kaip 30 tūkst. karių.

Mokymai turėjo vykti iki vasario 20-osios, tačiau tą dieną pranešta, kad jie pratęsiami dėl didėjančios įtampos kaimyninėje Ukrainoje.

Manevrai vykdomi iškart keliuose Baltarusijos rajonuose: poligonuose netoli Baranovičių, Asipovičių, Bresto, Ašiužos ir Damanovos, taip pat Baranovičių, Lunineco, Lydos ir Mačuliščių aerodromuose bei keliose atvirose vietovėse.

Baltarusijoje vykstančios bendros pratybos didina susirūpinimą, kad Rusija planuoja veržtis į Ukrainą. Maskva neigia turinti tokių planų.